Europos Parlamento narį Petrą Gražulį Vilniaus apygardos teismas nuteisė, pripažinęs jį kaltu ir skyrė baudžiamąją atsakomybę. Teisme buvo vertinami konkretūs vieši pasisakymai apie LGBTQ+ asmenis, kurie buvo pasakyti viešoje erdvėje – tiek Seime, tiek žiniasklaidoje.
Teismo vertinimu, P. Gražulis kalbėdamas vartojo labai aštrius, žeminančius ir stereotipais grįstus teiginius, kuriais ši socialinė grupė buvo vaizduojama neigiamai ir menkinamai. Jo pasisakymuose buvo apibendrinimų apie visą grupę, taip pat retorikos, kuri galėjo skatinti priešišką požiūrį į LGBTQ+ asmenis.
Dėl tokio turinio pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie pasisakymai peržengė leistinos saviraiškos ribas ir atitiko baudžiamojo įstatymo numatytą neapykantos kurstymo sudėtį. Teismas laikė, kad tokia retorika ne tik žeidžia konkrečią grupę, bet ir gali daryti neigiamą poveikį visuomenei, skatinti diskriminaciją ar net priešiškus veiksmus.
P. Gražulis apskundė apkaltinamąjį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris ėmėsi nuodugniai nagrinėti šią bylą.
P. Gražulis išplatino pranešimą, jog tai smūgis kiekvienam Lietuvos tikinčiajam
Vakar P. Gražulis išplatino pranešimą, kuriame nurodo, jog teisme teisėjas Audrius Cininas pareiškė, kad „Šventajam Raštui cituoti yra laikas ir vieta“, o paklaustas, kur ta vieta, ciniškai atsakė: „Bažnyčioje“. Nors Šventajame rašte teigiama (2 Timotiejui) „skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas“.
O kitoje vietoje (Apd 5:29) skelbiama, kad reikia klausyti Dievo, o ne žmonių.
Pasak Petro Gražulio, šis sprendimas yra atviras religijos ir žodžio laisvės persekiojimas Lietuvoje: „Nors teismas sprendimą skelbs po pietų, aš jo sprendimą jau dabar žinau.
Gailiuosi, kad šioje byloje ėmiausi advokato paslaugų paskatintas gerbiamos disidentės, jau anapilin iškeliavusios Nijolės Sadūnaitės. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje jokio teisingumo nėra. Nes kaip ir sovietiniais laikais, mes politiniai kaliniai jokių advokatų neimdavome.
Tai yra tas pats sovietinis „teisingumas“, kai sprendimus priimdavo KGB ir komunistų partija, o teismai tik formaliai juos įformindavo.
Dabar situacija visiškai analogiška – sprendimus priima genderistai, o teismai klusniai juos įvykdo. Dažnu atveju šių sprendimų vykdytojai yra tie patys komunistai arba jų vaikai“, – sakė P. Gražulis.
Europarlamentaras atkreipė dėmesį į akivaizdžius dvigubus standartus: „A. Ramanauskas, A. Valinskas, L. Kasčiūnas ir O. Šurajevas viešai siūlė šaudyti kitaminčius, kvietė susidoroti su jais, šmeižė, žemino ir kitais būdais viešai tyčiojosi iš Seimo narių, išvadindami juos bjauriausiais necenzūriniais žodžiais, tame tarpe ir mane. Tačiau už tai jokių realių bausmių negavo arba atsipirko simbolinėmis keliolikos eurų baudomis.
Matyt, neapykantos kurstymas galioja tik tada, kai cituoji Bibliją, o ne tada, kai kvieti smurtauti prieš politinius oponentus.
Net sovietmečiu nei vienas asmuo nebuvo nuteistas už Biblijos citavimą!
Nepaisant nuosprendžio, Petras Gražulis žada tęsti teisinę kovą: „Šį sprendimą skųsiu LR Aukščiausiam Teismui. Ne todėl, kad tikiuosi teisingumo Lietuvoje – jo čia seniai nebėra. Skųsiu tam, kad išnaudojęs visas nacionalines galimybes galėčiau kreiptis į Jungtines Tautas ir apginti ne tik savo, bet ir visų Lietuvos piliečių konstitucines teises į tikėjimo laisvę.
Be jokios abejonės šį persekiojimo už tikėjimo laisvę faktą, perduosiu ir Donaldo Trumpo administracijai.“
Petras Gražulis priminė, kad toks teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikai.
Religinių tekstų citavimas yra apsaugotas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 9 ir 10 straipsnius kaip sąžinės ir žodžio laisvės išraiška – tai aiškiai patvirtinta byloje „Kokkinakis v. Graikija“ (1993 m.), kur Biblijos citavimas buvo pripažintas teisėta religine laisve.
Be to, byloje „Petraitis v. Lietuva“ (2021 m.) EŽTT išplėtė žodžio laisvės apsaugą socialiniuose tinkluose, įskaitant įvairias religines nuomones. Lietuvoje, kaip EŽTK narėje, šie standartai yra privalomi, tačiau teismai juos ignoruoja ir diegia genderistinę cenzūrą vietoje demokratijos.
„Šis nuosprendis yra ne tik puolimas prieš mane, o akivaizdus smūgis kiekvienam Lietuvos tikinčiajam. Jei net Šventojo Rašto citavimas baudžiamas kaip „neapykantos kurstymas“, tai kokia ateitis laukia mūsų šalies?“ – pabrėžė europarlamentaras.
P. S. „Politinis kalinys sovietiniuose lageriuose praleidęs 23 metus, disidentas, tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys, monsinjoras Alfonsas Svarinskas teigė: „jei mane persekioja ir kalina sovietinė sistema – tarnauju Dievui. Jei nepersekiotų – tarnaučiau velniui“.
Šiandien situacija vėl tokia pati – jei buvusi komunistinė sistema ir dabar tapusi genderistine, mane persekioja bei teisia – tarnauju žmonėms, teigia P. Gražulis. Kaip rašoma Evangelijoje pagal Joną: „15 jei persekioja mane, persekios ir jus“.
Šventajame rašte net 136 kartus smerkiami seksualiniai iškrypimai, tame tarpe ir homoseksualizmas. Vienas tokių epizodų – apaštalo Pauliaus laiškas romiečiams, kuris buvo pateiktas ir teismui:
„25 Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!
26 Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai.
27 Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą.
28 Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.
29 Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.
30 Tai šmeižikai, nekenčiantys Dievo, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų,
31 neprotingi, nepatikimi, nemylintys, neatlaidūs, negailestingi.
32 Nors jie žino teisingą Dievo nuosprendį, kad visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius“.
Jėzus sako: palaiminti persekiojami dėl teisumo – jų yra dangaus karalystė (Mt 5, 1-12).
Petras Gražulis
Europos Parlamento narys
Teismas P. Gražulį išteisino
Vakar Lietuvos apeliacinis teismas išplatino pranešimą, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apkaltinamąjį apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Petras Gražulis buvo pripažintas kaltu dėl viešų homofobinių pasisakymų, ir jį išteisino, o nukentėjusiųjų civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad P. Gražulis po Seimo posėdžio, pasibaigus Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymui, viešai išsakė jo pasaulėžiūrą atspindinčius, tačiau LGBTQ+ bendruomenės narius ir su šia bendruomene susijusius asmenis žeminančius, smerkiančius ir užgaulius žodžius.
Šie žodžiai buvo diskriminacinio pobūdžio ir žeidė alternatyvių seksualinių pakraipų bendruomenės narių orumą bei peržengė Konstitucijoje įtvirtintas asmens saviraiškos laisvės ribas, tačiau jie nebuvo tokie, kurie galėtų užraukti pačią griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę. Tiek Lietuvos teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad P. Gražulio pasisakymuose nebuvo tiesioginio neapykantos skatinimo ar raginimų neleistinai apriboti LGBTQ+ bendruomenės narių teises. Pagal teismų praktiką, baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra papildomo pavojingumo elemento – konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos ar diskriminacijos skatinimo (kurstymo).
Apeliacinis teismas nurodė, kad, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, P. Gražulio spontaniški pasisakymai nevertintini kaip tikslingas neapykantos skleidimas.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-1076/2026 įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
..valio Grazuliui…