Ar valstybė yra pajėgi racionaliai įgyvendinti išskirtinius projektus?
Paskelbta žinia, kad Nacionalinės koncertų salės statyba Vilniuje kainuos 121 mln. EUR. Bendras komplekso dydis bus 23 800 m2. Taigi vienas kvadratinis metras kainuos virš 5000 EUR. Nepigu.
Komplekso daliai, kur planuojama įrengti aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančią 1600 akustinę koncertų salę tokia kaina gana pagrįsta. Tačiau kompleksą sudarys ir mažesnės salės, kitos erdvės.
Jeigu rangos darbų pirkimas įvyks skaidriai ir užtikrinant aukštą konkurenciją galbūt galime tikėtis išleisti mažiau. Tačiau valstybinių institucijų finansuojamuose projektuose paprastai taip neatsitinka.
Vilniaus m. savivaldybė (vilniečiai) rengiasi įsipareigoti skirti projektui 22,5 mln. – 18,5% skaičiuojant nuo bendros statybos kainos. Visos lėšos bus skirtos pirmam etapui ir sudarys pusę etapo sumos.
Likusias lėšas pirmam etapui ir kitiems dviems etapams skirsime mes visi – valstybė, kurią atstovaus Kultūros ministerija.
Ar mums reikalingas toks brangus projektas?
Pritariu, kad Vilniui (Lietuvai) reikalinga 1600 vietų aukščiausius kokybės standartus atitinkanti akustinė salė. Ji neabejotinai leis prisikviesti Pasaulinio masto klasikinės muzikos žvaigždes. Tai svarbu Lietuvai daugeliu aspektų.
Tačiau ar tikrai viskas kas suprojektuota yra racionalu? Priminsiu, kad projekto pradžioje komplekso dydis buvo planuojamas 16000 – 18000 m2.
Kodėl ir kaip jis buvo padidintas, neaišku. Kokie motyvai paskatino politikus taip gausiai skirti šiam projektui lėšų, lyg Lietuva nestokotų finansavimo kitoms jos žmonėms gyvybiškai aktualioms sritims?
Projekto apimties didinimas aplipdant pagrindinę projekto idėją abejotinos naudos prielipais primena Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą.
Ar projekto realizavimui tikrai reikėjo postmodernistinės architektūrinės išraiškos, kuri paprastai yra susijusi su didesniais įgyvendinimo kaštais lyginant su labiau klasikinės architektūros pastatais?
Šis klausimas aktualus ne tik dėl lėšų taupymo. Jis aktualus ir dėl urbanistinio Vilniaus vaizdo. Nauji pastatai iškils ant Tauro kalno ir dominuos virš UNESCO paveldu paskelbto unikalaus Vilniaus senamiesčio.
Nors šis projektas, jo užuomazgoje buvo vadinamas Tautos namų projektu, tačiau panašu, kad Tautos namų dalis projekte tapo labai nežymi. Ji greičiausiai bus įgyvendinama paskutinė ir gali atsitikti taip, kad jos įgyvendinimui pritrūks lėšų.
Turbūt neverta stebėtis tokiu prioritetų sukeitimu, kai Lietuvos strategijoje 2050 nėra žodžių junginio Lietuvių tauta, o Lietuvos valstybės vizijos, skirtos lietuvių tautos išlikimo užtikrinimui neliko dar 2030 strategijoje.
Esu Vilniaus m. tarybos narys ir rugsėjo 20 d. turėsiu apsispręsti ar pritarti minėto projekto įgyvendinimui patvirtinant Vilniaus m. savivaldybės ir Kultūros ministerijos projekto finansavimo ir valdymo sutartį.
Situacija dviprasmiška. Kaip vilnietis, esant tokiam nedideliam Vilniaus indėliui, turėčiau pritarti projektui.
Tačiau kaip Lietuvos valstybės pilietis negaliu nekelti visų šiame įraše pateiktų klausimų.
Todėl kelsiu juos ir gal išmuš valanda, kai išskirtinius projektus Lietuvoje gebėsime įgyvendinti teisingai pasirinkdami prioritetus ir panaudodami protingo dydžio lėšas.
Nuoroda- spausti paveikslėlį.
