Vaikų atiminėjimo tarnyba viršija ne tik įstatymo reikalavimus, bet net savo nusistatytus kriterijus.Jie savo puslapyje nurodo, koks vaiko drausminimas nėra smurtas:
„Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. SMURTU NELAIKOMI VEIKSMAI, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei”…
Tačiau vis tiek atima vaiką, apšaukia normalią motiną girtuokle ir vykdomas ikiteisminis už neklaužados sudrausminimą pliaukštelėjus per užpakaliuką dėl to, kad nebėgtų kur jam gresia pavojus.
O kai vaikas Krušinskams grąžinamas, pripažįstant, kad grėsmės nėra ir aukščiau nurodytos formos smurto nebuvo, motinos, norėjusios apsaugoti savo vaiką, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl smurto tęsiamas. Byla apie tai, ko nebuvo, bus nagrinėjama teisme?
Senas, gerai veikiantis visų sistemų metodas – biurokratinis kerštas. Prasideda „skaidri” ir negailestinga kova už vaikų teisių apsaugos tarnybų teises ir munduro „skaidrumą”. Tikslas – įbauginti šeimas kaip dėl Garliavos, kad niekas net nepagalvotų daugiau skųsti tų, kurie iš skundų gyvena ir gauna algas.
Jei ir nenubaus, tai tiek pritampys ir prišiurpins, tikrins „rizikas”, vykdys „atvejo vadybą” ir landžios su komisijom po namus kasdien, kad būsit klusnūs kaip šuniukai.
