Kai pasižiūri, kas dėjosi socialiniuose tinkluose prieš šeimų maršą ir kas dedasi po jo, atrodytų, niekas, išskyrus liberalizmu įtikėjusias davatkas (kaip kitaip vadinti žmones, kurie mato tik patys savo pažiūras ir joms meldžiasi?), negali valstybėje turėti savo nuomonės. Dar daugiau, liberalus po vakar, matyt, ištiko visiška desperacija, nes neramumais, kurių labai tikėjosi, šeimų maršo negali apkaltinti, tad pasipylė kaltinimai ir valstybės vadovui. Esą, jis parėmė vieną iš „konfliktuojančių“ pusių ir nusigręžė nuo liberalios kitos.
Tikrai neabejoju, jei būtų išsakyta parama tos pačios lyties santuokoms, tos pačios liberalizmo davatkos būtų patenkintai tylėjusios apie tariamo „konflikto“ puses. Tuomet tai būtų buvusios „modernios“ Prezidento pažiūros.
Dabar, kai jos ne „modernios“ – jos liberalų akyse tampa „parama“ „konfliktuojančiai“ pusei ir pasikinkomas toks žodynas, tarsi vertintume Palestinos veiksmus Izraelio ir Palestinos konflikto metu.
Nors akivaizdu – demokratinės valstybės Prezidentas išsakė savo vertybinę poziciją, kuri absoliučiai niekam nėra naujiena. Ji ne tik per jo rinkimus deklaruota (dar galėtum sakyti, kad rinkėjams privilioti kurta), bet ir išsakyta, o gal tiksliau – išgyventa, dar gerokai iki rinkimų.
Klausausi G. Nausėdos, tuomet dar tik ekonomisto, 2016 m. išsakytų minčių apie šeimą ir santuoką – ir lieka tik žavėtis jų nuoseklumu šiandien. Kas reta politikoje.
Kad ir kaip bebūtų dėl to gėda, dažnai politikai pamiršta savo partijų rinkiminius pažadus ir patogiai užsikloja abejingumo skraiste ar netgi parduoda savo partijų vertybines nuostatas.
Juk taip, savo kailį išvertus, kur kas saugiau, nėra kritikos ir niekas nepuola.
Ponia Agnė labai tikslais pavaizdavo tas marazmatikus – iberalizmu įtikėjusias davatkas! Kaip jos mums primena Maironio Raseinių Magdę! Kaip gaila, kad ši poema neįtraukta į būtinąją mokyklų programą, kad kiekvienas Lietuvos vaikas mokėtų ją atmintinai, arba bent esmines ištraukas!