Netylant diskusijai apie nepakankamą dabartinių ministrų išsilavinimą, užimant aukštas valstybines pareigas, Seimo narė Agnė Širinskienė socialiniuose tinkluose pranešė pateikusi siūlymą, kaip reikėtų spręsti susidariusią padėtį.
„Ką tik registravau Vyriausybės įstatymo pataisas ir pasiūliau nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus ministrų kabineto nariams – pritarus pataisoms, ministrais bei Premjeru galėtų tapti tik turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą išsilavinimą.
Kaip žinia, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams. Tad susiklosto ydingos situacijos, kuomet šias valstybės gyvenimui bei tolesnei raidai reikšmingas pareigas pradeda eiti asmenys, visai neturintys jokio išsilavinimo arba turintys nepakankamą išsilavinimą tokioms aukštoms pareigoms užimti. Tokios situacijos diskredituoja svarbiausią valstybės instituciją, tampa pajuokų objektu ir kenkia pačiai valstybei“, – dėstė parlamentarė.
šias valstybės gyvenimui bei tolesnei raidai reikšmingas pareigas pradeda eiti asmenys, visai neturintys jokio išsilavinimo arba turintys nepakankamą išsilavinimą tokioms aukštoms pareigoms užimti
„Kadangi I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, atlikdama valstybės tarybos reformą siūlo, kad asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją, manytina, jog ne mažesnį išsilavinimą privalėtų turėti ir ministerijų vadovai ministrai bei Vyriausybės vadovas.
Jei siūlomam Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektui pritartų Seimas, nauji reikalavimai įsigaliotų 2022 m. gruodžio 1 d. Tie esamo ministrų kabineto nariai, kurie stokotų magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilyginto išsilavinimo turėtų pereinamąjį laikotarpį mokytis ir jiems įstatymo reikalavimai būtų taikomi nuo 2024 m. liepos 1 dienos“, – siūlė A. Širinskienė.
A. Širinskienės pasiūlyme trūksta žodžio „bent”: „turėtų tapti asmenys, turintys bent magistro laipsnį”. Visuomenei reikia suvokti, ką suteikia mokslinės veiklos patirtis. Tik nereikia pliurpti, kad „verslo (a la vadybos) patirtis – svarbesnė”. Pati didžiausia dabartinių valdančiųjų bėda – strateginio mąstymo nebuvimas, negebėjimas numatyti savo veiklos pasekmių – „vienadienis mąstymas”. Anais laikais sakydavo „Davaj davaj – potom posmotrim” (Daryk daryk – paskui pažiūrėsim) Žiniasklaida turi padėti plačiajai visuomenei suvokti, kas yra mokslinė veikla, kokių gebėjimų reikia, norint joje dalyvauti. Tai – sudėtinga tema, bet nuo jos nebegalima šalintis ir apsiriboti „sensacijų” viešinimu arba atsitiktiniai gatvėse sutiktų asmenų „apklausomis”. Ministru negali būti asmuo, neturintis pilnaverčio bazinio pasirengimo toje srityje, kuriai bando vadovauti.
Puikus verslo planas universitetų mokslo darbuotojams, o ir šiaip gabiems studentams. Gal kas susigundys parašyti magistro ar net mokslo daktaro darbus už tam tikrą atlygį. Tuo pačiu pakils „plechanovo akademijos” reitingai…
O man regis, valstybę valdyti labiausiai trukdo išsilavinimas. Kas gali paneigti, kad nuo Lenino laikų geriausiai valstybę valdo virėjos. Tokia jau žmogaus anatomija – kelias į širdį eina per skrandį.