Agnė Širinskienė. Kai Prezidentas nesikreipė į Konstitucinį Teismą, tai trumpiausias įmanomas terminas atsakymui gauti.

Šiandien kreipiausi į Konstitucinį Teismą ir kaip Seimo narių grupės atstovė „galimybių paso“ byloje išreiškiau lūkestį, jog Teismas šioje byloje nagrinės ir nepilnamečių asmenų nuo 12 metų galimybių paso atitikimą Konstitucijai tuo atveju, jei nustatys, jog Konstitucijai viena ar kita apimtimi prieštarauja galimybių pasas suaugusiems.

Kuo rėmiausi prašydama Teismo į bylą pažvelgti plačiau?

  • Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis nustato išskirtinę vaikystės apsaugą, o Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai skatina vaikams suteikti ypatingą globą ir paramą (pvz. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 25 straipsnio 2 dalis; Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija).
  • Teisinės valstybės principas suponuotų, kad vienai asmenų grupei (pilnamečiams asmenims) taikytas reguliavimas, jį pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai ir eliminavus iš teisės sistemos, vargu ar galėtų toliau būti toliau taikomas kitai asmenų grupei vien dėl to, kad formaliai jis įsigaliojo vėliau, nei Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Juolab, kad vaikai yra pažeidžiama asmenų grupė, kuri dėl savo mažesnės brandos reikalinga kur kas didesnės teisinės apsaugos. O ir COVID-19 pavojingumas, vertinant nepilnamečių hospitalizacijų skaičius bei mirštamumo riziką, šiai amžiaus grupei yra mažesnis. Tad Konstitucijos garantuojamų teisių ribojimo vaikams proporcingumo ir būtinumo demokratinėje visuomenėje klausimas yra „aštresnis“ nei suaugusiųjų atveju.

Viliuosi, kad vaikystės ir vaiko teisinis išskirtinumas lems tai, kad vaikai nebus pamiršti Konstituciniame Teisme. Tuomet ir atsakymai į Basos mamos bei visus mus neraminančius klausimus būtų pakankamai greitai – vasario mėn. Tad po to, kai Prezidentas nesikreipė į Konstitucinį Teismą ir nesustabdė „galimybių paso“ galiojimo vaikams, tai trumpiausias įmanomas terminas atsakymui gauti.




P.S. ta pačia proga nusiunčiau ir Vyriausybės ekspertų pasisakymų įrašus, kaip papildomą įrodymą, kuris kelia abejones priemonių proporcingumu ir būtinumu. Tame tarpe ir šį M. Striogos paaiškinimą, kad galimybių pasas yra „politinė priemonė spaudimui daryti, sukurti diskomfortą <…> ji savo tikslų gal ir nepasiekia, bet iš desperacijos daroma dalinai <…> ir nelabai į didžiausią tikslinę grupę veikia. <…> Jis nepasiekia savo“. Teismas turės progos išgirsti ir įvertinti.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Nacionalinio susivienijimo partijos Vilniaus skyrius į sostinės merus siūlo ne Vytautą Sinicą, o Almantą Stankūną

2026 m. spalio 29 d. vykusiame Nacionalinio susivienijimo (NS) Vilniaus skyriaus susirinkime nuspręsta kandidatu į Vilniaus miesto merus...

Lenkija šiandien: kas valdo Konstitucinį Tribunolą, tas valdo valstybę

Vytautas Budnikas Lenkijoje vykstanti valstybės institucijų konfrontacija pasiekė kritinę ribą. Konstitucinio Tribunolo pirmininkas Bogdanas Święczkowskis nušalintas nuo pareigų, prezidentas...

Almantas Stankūnas. Baimė ir savanaudiškumas – jokiu būdu nepaprieštarauti Briuseliui

Sovietmečiu lietuviai garsėjo savo apsukrumu kaip įsiteikti Maskvai ir gauti iš jos daugiau gėrybių. Sąjūdžio branduolyje susitelkę drąsūs patriotai...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...