Sabine Beppler-Spahl, europeanconservative.com
Rinkimai Šiaurės Reine-Vestfalijoje (NRW) – didžiausioje ir tankiausiai apgyvendintoje Vokietijos žemėje – parodė, kad ilgalaikė antipopulistinė strategija žlunga. Kai vokiečiai eina prie urnų, dominuoja vienas klausimas: kiek stipri šįkart bus populistinė Alternatyva Vokietijai (AfD)? Praėjusį sekmadienį vykę apygardų ir merų rinkimai pateikė aiškų atsakymą.
Valstybinis transliuotojas bandė kalbėti apie „palengvėjimo atodūsį“, nes CDU surinko 33,3 proc. balsų ir išliko pirmoje vietoje, o AfD – 14,5 proc. ir trečia vieta. Tačiau CDU pasiekė prasčiausią pokario rezultatą NRW, o tradiciškai stipri SPD krito iki 22,1 proc. – irgi blogiausias visų laikų rezultatas. AfD priešingai – beveik trigubai pagerino savo 2020 m. pasirodymą.
Kovojant „surišta ranka“
AfD pasiekimai dar įspūdingesni turint galvoje, kad partija galėjo kelti kandidatus tik 60 proc. apygardų, o merų rinkimuose – vos 86 iš 373 vietovių. Nepaisant to, AfD privertė CDU ir SPD stoti į antrus turus Gelzenkirchene, Hagene ir Duisburge – tai didžiausias šokas isteblišmentui. Apklaustųjų instituto „Insa“ vadovas Hermannas Binkertas šiuos rezultatus pavadino „reikšmingais“ ir pabrėžė, kad jie rodo potencialią AfD 30+ proc. palaikymo ribą nacionaliniu mastu.
Tačiau AfD trūkumai nėra vien organizaciniai – tai sisteminio spaudimo rezultatas. Partijos kandidatai ir rėmėjai nuolat patiria riziką.
Viešojo sektoriaus darbuotojai netenka darbo, nes vidaus žvalgyba priskiria AfD „patvirtintai dešiniojo sparno ekstremistinei“.
Tokioje atmosferoje viešai remti AfD ryžtasi tik tie, kurie turi stiprius nervus ir mažai ką prarasti socialiniu ar profesiniu požiūriu – dažnai tai pensininkai ar vyresnio amžiaus žmonės. Tai dar labiau apsunkina partijos augimą, tačiau jos šalininkų motyvacija tik stiprėja.
Politinės „ugniasienės“ strategija žlunga
Įtakingi CDU politikai ragina jokiu lygiu nebendradarbiauti su AfD, o SPD atstovė Sarah Phillip teigia, kad „visų įsitvirtinusių partijų atsakomybė yra nustumti AfD“. Tačiau ši „ugniasienės“ taktika tik gilina rinkėjų nepasitenkinimą ir stiprina populistinį ryžtą.
NRW rinkimai rodo, kad bandymai užgniaužti populizmą ne tik neveikia, bet ir sukelia priešingą efektą – AfD elektoratas balsuoja dar tvirčiau, o isteblišmento autoritariškėjanti laikysena tik didina nepasitikėjimą sistema.
Vakarų Vokietijos lūžis
Šis rezultatas svarbus ne tik NRW – jis signalizuoja ilgalaikį lūžį Vakarų Vokietijos politikoje. Ši žemė ilgą laiką buvo SPD tvirtovė ir dvipartinės sistemos ramstis. 2014 m. CDU ir SPD kartu surinkdavo beveik 70 proc. balsų, o AfD – vos 2,5 proc. Šiandien CDU ir SPD dalijasi vis mažesnį elektorato pyragą, o AfD tampa realia politine jėga.
Gelzenkirchenas, Hagenas ir Duisburgas – miestai, kenčiantys nuo deindustrializacijos, nusikalstamumo, socialinių problemų ir didelio migrantų skaičiaus – šiandien balsuoja už AfD kaip protesto partiją. Net SPD kandidatai vietoje buvo priversti kritikuoti savo partiją.
Nauja realybė
AfD proveržis Vakaruose yra būtina sąlyga, jei partija nori realiai siekti valdžios. Kaip rašo „Focus“ vyriausiasis korespondentas Ulrichas Reitzas: „Vakaruose grojama politinė muzika. O AfD dabar tapo stipria Vakarų partija. Nes to norėjo rinkėjai.“
Populistinė revoliucija tęsiasi, o isteblišmento atsakas tampa vis represyvesnis. Tai dar labiau skatina rinkėjus klausti, kurioje pusėje jie nori būti – su valdančiąja klase, siekiančia išlaikyti status quo, ar su jėga, reikalaujančia pokyčių. Šis klausimas taps lemiamas Vokietijos politinės ateities veiksnys.
Sabine Beppler-Spahl yra Berlyne gyvenanti publicistė ir nuolatinė portalo europeanconservative.com autorė. Ji vadovauja Vokietijos liberaliai idėjų kalvei „Freiblickinstitut“ ir yra žurnalo Spiked korespondentė Vokietijoje. Jos straipsniai publikuoti įvairiuose Vokietijos žurnaluose ir laikraščiuose.
europeanconservative.com
