Kalbiniu požiūriu žmogus, kuris nesiekia naudos, yra nenaudėlis. Individas, siekiantis išskirtinės naudos sau, yra išnaudotojas.
Tiek nenaudėliai, tiek ir išnaudotojai yra tas kraštutines charakteristikas turintys neigiami personažai, kuriems kenksminga patikėti bendruomeninius reikalus. Tik tie žmonės, kurie geba tiek privačioms reikmėms, tiek bendriesiems reikalams (biudžetams) sukurti vertybių, gali tikslingai tvarkyti viešuosius išteklius.
Konstitucijos 60 straipsnis nustato, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės tarnyboje, taip pat su darbu privačiose įstaigose ar įmonėse. Toliau šiame straipsnyje teigiama, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru.
Tenka konstatuoti, jog toks konstitucinės normos turinys, aiškiai nepasako, jog Seimo narys, paskirtas į kitas pareigas, netenka Seimo nario mandato. Tačiau loginiu požiūriu tai reiškia, kad Ministru Pirmininku ar ministru paskirtas Seimo narys negali įgyti Ministro Pirmininko ar ministro pareigų (Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis).
Todėl Seimo narys, tapęs Ministru Pirmininku ar ministru, jam patikėtas funkcijas privalo vykdyti neįgydamas naujų pareigų, o turėdamas Seimo nario pareigas. Ar ne paradoksalu, kad atliekant valstybėje vykdomąsias funkcijas, vykdančiojo teisės pagal paskyrimą, o pareigos pagal narystę Seime. Ko, laikantis Konstitucijos, galima pareikalauti iš Vyriausybės nario, kuris turi tautos atstovo užnugarį?
Loginiu požiūriu gana problemiškas ir Seimo nario pareigų nesuderinamumas su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose struktūrose, kai darbu laikoma bet kokia žmogaus veikla, duodanti jam pajamų.
Darbo Seime galimybė tik iš dalies priklauso nuo asmens pasirinkimo, o galutinai apspręsta kitų žmonių (rinkėjų) valios. Todėl ši veikla turi aiškų laikinumo pobūdį. Natūralu, kad orus žmogus negali tenkintis savo asmeninės padėties bloginimu, atsisakant savo kūrybos vaisių, dėl laikino prisidėjimo prie bendrųjų reikalų tvarkymo.
Savarankiškam žmogui privačios veiklos rezultatų priverstinis atsisakymas, vardan laikino Seimo nario statuso nėra priimtinas. Toks atsisakymas reikalauja savitos satisfakcijos. Tai skatina kėsinimąsi į viešuosius išteklius. Ta paskata gerokai išauga, kai žmogus supranta, kad viešaisiais ištekliais galima disponuoti be jokios pilietinės kontrolės. Dėl to konstitucinę normą, draudžiančią Seimo nario pareigas derinti su darbu privačiose struktūrose, nereikėtų aiškinti plečiamai.
Čia reikėtų apsiriboti darbo santykių pagal darbo sutartis negalimumu, neribojant disponavimo vertybiniais popieriais ir kitu turtu. Priešingu atveju į Seimą teks rinkti tik nenaudėlius arba toleruoti Seime nesibaigiančią korupcinę atmosferą, kuri nesiderina su civilizuotos tautos valstybingumo kultūra.
Jonas Ivoška yra Lietuvos advokatas ir publicistas, žinomas dėl aštrių teisinių-politinių komentarų bei kritikos valstybės institucijų veiklai.
DLKŽ:
nenáudėl‖is , ~ė dkt. (1) nelemtas, niekam tikęs žmogus ar šiaip koks padaras: Varyk prie darbo šitą ~į. Pelės – didelės mūsų laukų ~ės
LKŽ:
nenáudėlis, -ė smob. (1) K, J; R81, S.Dauk kas nelemtas, niekam tikęs, blogas, piktas: Tu nenáudėli! Kam spardai kumelio šonus? K.Donel. Varyk prie darbo šitą nenáudėlį Smn. Ir atjojo bernužėlis, niekam nenaudėlis TDrIV45. Kam mergelė nenaudėlė, o man audėjėlė KrvD182. Visi naikina laukines peles, dideles mūsų laukų nenaudėles rš.
Dėkoju už pastabas dėl kalbos klaidų. Tuo pačiu atkreipiu ,,Skaitytojo” dėmesį, kad neveikiamosios rūšies dalyvio pavartojimas vietoje pusdalyvio nėra slavizmas.
„orus žmogus negali tenkintis savo asmeninės padėties bloginimu, *atsisakant* savo kūrybos vaisių“
Tai nėra neveikiamosios rūšies dalyvis. Tai yra padalyvis, atsiradęs mintyse pažodžiui verčiant rusišką formą „otkazyvajas“. Paprastai surusėję lietuviai rusišką dejepričastije formą išverčia padalyviu. O pusdalyvio (tokio kaip „atsisakydamas“) atitikmens rusų kalboje nėra iš viso, taigi surusėjusiems lietuviams pusdalyvio beveik niekada neprireikia.
Lietuviškai padalyvis reiškia, kad veiksmą atlieka kas nors kitas. Šio sakinio prasmė nesurusėjusiam lietuviui būtų tokia, kad kažkas negali kažkuo tenkintis, *kam nors kitam* kažko atsisakant. O jeigu jis vis dėlto negali likti patenkintas kažko atsidakydamas pats, tada „atsisakydamas“.
Jei dar bus neaiškumų, drąsiai klauskite.
Tenka pastebėti, kad – gali „lietuviškai” labai nepergyventi.. Lietuviškai suprantantys, lietuviškai skaityti mokantys…,”surusėję ir nesurusėję”, adekvačiai realybę suvokiantys lietuviai pagal savo „protines”, turimos gyvenimo patirties suteikiamas galimybes lengvai „atsirenka” ką autorius (iai) norėjo pasakyti savo straipsniuose ir be ” lietuviškumo GURU lietuviškų” paaiškinimų..
P.S. Cha, cha.., parašymas- „turimos gyvenimo patirties”-, „lietuviškesnis, nesurusėjusiam lietuviui būtų suprantamesnis.. būtų”, jei būtų parašytas – „įgytos, gyvenimo suteiktos…” gyvenimo patirties… Cha cha cha..
Tiesiog atitinkami abiejų sakinio dalių žodžiai turi būti suderinti. Tada ir mintis aiški…
Adv. Jonas Ivoška – ” Primityviai taikant LR Konstitucijos 60 straipsnį, Seime GERAI GALI JAUSTIS TIK NENAUDĖLIAI”
Pasižiūrėjus kaip yra „taikomas” LR konstitucijos:
1 straipsnis
Lietuvos valstybė yra NEPRIKLAUSOMA demokratinė respublika.
Kai eurosjūzo priimtos direktyvos ir nutarimai yra privalomi vykdyti, jei jie ir prieštarauja Lietuvos įstatymams ar konstituijai.
55 straipsnis
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, TIESIOGINE rinkimų teise ir slaptu balsavimu….
Suprantančiam lietuviškai, skaityti mokančiam ir „kaimo kuinui”, paskaičius šį straipsnį, yra aišku, kad rinkimai pagal partinius sąrašus yra jokie „TIESIOGINIAI”..
137 straipsnis
Lietuvos Respublikos teritorijoje NEGALI BŪTI masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
O kur dar konstituijoje „PASENĘS” neatitinkantis Eurosojūzo „mainstrimo” parašymas, kad „santuoką yra vyro ir moters” …..
Pasakojimai vietinių aukščiausių „teisės GURU”, kad gali būti tarpvalstybiai, tarptautiniai susitarimai ir tuomet užsienio karinės bazės, atominis ginklas Lietuvos teritorijoje „PASIDARO TEISĖTAS”, kiti paminėti konstitucijos „LAIKYMAISI” rodo, kad LT konstitucija yra jau seniai supuvusio „grybo vietoje”.. Ir ne tik Seime, bet visoje Lietuvoje „padėję skersą” ant konstitucijos GERAI JAUČIASI 75 metams įslaptinti, kaip ir neįslaptinti, visiems gerai žinomi NENAUDĖLIAI, NIEKŠAI, VAGYS, MELAGIAI (pasakojantys apie gerovės valstybę… Grybauskaitė pasakojo, kar rusai jau „ateina per Baltarusią, iš Kaliningrado, per Suvalkų koridorių…”…), DEMAGOGAI ( pasakojantys kaip dieną „X” Lietuvos žmonės voliosis negyvi grioviuose gausiau nei šaindiena žmonės voliojasi Ukrainoje…)…
Tik viso šito „KONSTITUCIŠKUMO” visokio „politinio plauko advokai…, teisės žinovai…”… „patriotiškai ir apdairiai” nepastebi..
„orus žmogus negali tenkintis savo asmeninės padėties bloginimu, atsisakant savo kūrybos vaisių“
Rusiškas sakinys iš lietuviškų žodžių. Lietuviškai būtų „atsisakydamas“.
Ir beje, „aštrus komentaras“ irgi yra rusiška metafora „ostryj kommentarij“. Lietuviškai aštrūs būna peiliai, o komentarai gali būti gal griežti ar panašiai.