Olava Strikulienė: Kodėl Seimui nepriėmus Visuotinės vaikų nacionalizacijos įstatymo?

Kiekvienos kadencijos Seimas priima brokuotų įstatymų, kurių broką pajunta tik nedidelė dalis visuomenės. Tačiau šios kadencijos Seime priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pretenduoja tapti pačiu įspūdingiausiu broku. Vien per pirmąjį įstatymo taikymo mėnesį iš tėvų atimta 600 vaikų. Tad per metus galima „nacionalizuoti“ 3,2 tūkst mažių. Dar labiau pasistengus bei įvertinus gimstamumo tendencijas, visi šalies tėvai per septynmetį gali tapti bevaikiais. Netgi anksčiau. Jei aktyvistai saliutuos, jog septynmečio planą įvykdys per penkmetį.

Kam toks griozdiškas įstatymo pavadinimas, jei galime jį pavadinti Vaiko nacionalizavimo įstatymu. Kadaise buvo nacionalizuojama žemė, arklys ir karvė, o dabar nacionalizuojami vaikiukai. Atiminėjami iš „buožių“ tėvų. Kaip ką tik Kaune. Ir tik sukėlus triukšmą, padedant advokatams bei pasipiktinusiai visuomenei, kauniečių šeimai pavyko atsikratyti vaikų skriaudikų įvaizdžio. Nors abejotina, ar šimtu procentų. Vis vien liks tikinčių, jog tėvai savo vaikiukus skriaudė. Tėvai patirs jų orumą žeminančią tarnybų stebėseną ir žeminantį knaisiojimąsi buityje. Negi TV dar ne visus būsto kampus aprodė?

Kodėl Seimas delsia brokuotą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą taisyti? Kad jis būtų nukreiptas ne prieš visus šalies tėvus, bet tik prieš tuos, kurių elgesys iš tikrųjų pavojingas vaiko sveikatai bei gyvybei. Nes dabartinės redakcijos vadinamasis Vaiko nemušimo įstatymas suponuoja įsitikinimą, jog VISI Lietuvos tėvai yra sadistai. Visi, jei ne Dovilės Šakalienės greita reakcija bei dar greitesnė egzaltacija, būtų savo vaikus jau užmušę. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 503 tūkst. nepilnamečių. Aišku, visi Lietuvos tėvai per vienerius metus tiek vaikų nebūtų užmušę, bet… o gal? Jei VISI, kaip suponuoja įstatymas, yra sadistai.

Įstatymas apgailėtinas, nes Seimo nariai apšmeižė visus Lietuvos gimdytojus. Be jokių išimčių. Galima pagalvoti, kad visi piliečiai iki šių metų liepos pirmosios, kol įsigaliojo nemušimo įstatymas, talžė savo vaikus. Vykdė Lietuvos genocidą. Kad Lietuva, ir taip nustekenta emigracijos, dar liktų be natūralaus prieauglio. Nes prieauglį talžo siaubūnai gimdytojai su basliais.

Ko Seimas ir Vyriausybė delsia? Negi nemato, jog Vaiko nemušimo įstatymas yra toks abstraktus, toks kreivas, kad uolūs įstatymo vykdytojai jį gali pritaikyti bet kur ir bet kam. Ir apsivogusiam, ir neapsivogusiam. Svarbu tik turėti vaikų. Nes vaikų turėjimas jau yra savaiminis nusikaltimas ar bent palanki terpė nusikalsti. Aiman, šioje absurdų šalyje geriau būti bevaikiais.

Jei Seimas toleruoja absurdus, tai gal galima dar efektyviau. Pavadinti vaiko nemušimo įstatymą visuotinės vaikų nacionalizacijos įstatymu. Su humaniška nuoroda, jog kai prieauglis suaugs, galės kreiptis į specialiai sukurtą Tėvų denacionalizacijos tarnybą. Kad būtų išduotas tėvystės ir mamystės nuosavybės dokumentas.

Jei pilietis turi teisę į denacionalizuotą hektarą, tai lygiai taip pat turėtų teisę į kadaise atimtą mamą. Aišku, jei jos dar įsigeistų. Bet koks nacionalizavus vaikus būtų šalies pedagogikos proveržis. Kaip Rusijoje po Spalio revoliucijos. Pedagogo Antono Makarenkos, valkataujančių vaikų internatų ir Škido respublikos laikais.

Nacionalizuotiems vaikiukams būtų galima pritaikyti pačias pažangiausias ugdymo sistemas. Pradedant suomių, japonų ir baigiant austėjomis. Eksperimentą būtų galima pradėti nuo provincijos. Nes ten vaikų gyvena mažiau. Tik 166,6 tūkst. Likusieji 336 tūkst. reziduoja miestuose. Pavojingiau. Per didelis vaikų tankis į kvadratinį kilometrą.

Jei imsi iš „buožių“ tėvų atiminėti – kils triukšmas kaip Kaune. Į Sibirą juk neišveši. O atimsi vaiką vienkiemyje – net artimiausias bažnytkaimis nesužinos. Ir atėmimo pagrindas būtų. Pvz., šeima, nors ir tvarkinga, bet turi šulinį. Todėl gauna notaro patvirtintą pažymą, jog vaikas ir jo lėlė bei mašinytė neatlygintinai „išimti“ iš žalingos aplinkos. O ir seimūnai tokią ekspropriaciją pateisintų. Esą ko norėti iš kaimo? Visi ten geria.