ŽYGIS PER LIETUVĄ SU ŠŪKIU: „SUSIGRĄŽINKIME VALSTYBĘ!“ (II dalis)

I dalis ČIA.

Minėjome, kad Lietuva praradusi savarankiškumą finansų, ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse (negalime statyti pageidaujamų paminklų, negalime spręsti, kas yra šeima, nes šeimos sampratą diktuoja kitų valstybių ambasadoriai), atsisakydama ginti valstybinę lietuvių kalbą (įvestos 3 papildomos lietuvių kalbos abėcėlės raidės, svarstoma dėl lietuvių kalbos papildymo lotyniškais diakritiniais ženklais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leido regionuose įvesti daugiakalbystę ir kt.), iš esmės pasuko tautos ir valstybės susinaikinimo keliu. Ir tai įvyko todėl, kad vardan sotesnės dabarties neatsakingi mūsų politikai savo vaikų ateitį į rankas atidavė tiems, kurie nemato reikalo išsaugoti Lietuvos kraštą ir lietuvių tautą apskritai.

Todėl Lietuvos inteligentija, susibūrusi į „Nacionalinį susivienijimą“, kaip ne kartą jau buvę istorijoje, ėmė žadinti visuomenę, visomis išgalėmis siekdama atšaukti savarankiško su(si)naikinimo strategiją, pavadintą valstybės pažangos „Lietuva -2030, o vėliau – 2050“. Tuo tikslu yra leidžiamas laikraštis „Susigrąžinkime valstybę!“, kurio platinimui šio sąjūdžio entuziastai savaitgaliais leidžiasi į keliones po Lietuvą, kviesdami žmones gyvam bendravimui ir pažinčiai su naujojo sąjūdžio darbais bei idėjomis.

Šįkart akimirkos iš kelionių Birželio 3-4 dienomis.

Kęstutis. Vakar pasidalinti lankymosi miestų šventėse įspūdžiai tik patvirtina bendrą tendenciją. Visur NS žinomumas ir palankumas mums tolygiai auga. Todėl neverta kartotis kaip mus sutiko Telšiuose. Renginys nemažas – išdalinta apie 1200 dvigubų laikraščių. Su ankstesniu, komplektas sudaro gražios dovanos telšiškiams įspūdį. Taip ne vienas ir pasakė. Gal kai kas ir dėl to, kad nereikėjo pirkti ir tuo irgi džiaugėsi.

Didelės svarbos darbas yra pokalbiai, dar svarbiau yra užmegzti kontaktus su mumis besidominčiais ir palaikančiais. Komanda tam buvo pasiruošusi. Birutė su Laisvūnu nuoširdžiu atvirumu paperka paimti mūsų laikraštį net tuos kurie abejoja, o Alina puikiai geba kalbinti žmones galvoti apie kas teikia vilties. Rezultatas – net aštuoni sutiktieji paliko savo kontaktus idant galėtų kuom nors prisidėti. Su jais svarbu palaikyti ryšį, sustiprinti tikėjimą veiklos kartu prasmingumu. Atrodo, kad turime kuo patraukti žmones. Ir ne tik turiniu. Labiau besidomintieji pastebėjo, kad mes “vieninteliai nuosekliai dirbame” tarprinkiminiu laiku. Darė įspūdį, kai sakėme, kad šį savaitgalį esame ne tik Telšiuose, bet ir dar penkiuose miestuose, dar daugiau aplankyta praėjusį šeštadienį. Tokios patirtys motyvuoja.

Atrodo, kad išviešinta Širvintų istorija yra išgirsta ir veikia. Tą netiesiogiai liudija Edvardas iš Birštono. Telšiuose irgi būta ketinimų neįsileisti mūsų į šventės šurmulį. Dar išvakarėse skambino savivaldybės darbuotojai ir pranešė, kad jų kultūros centras rekomenduoja statytis pavėsinę Katedros aikštėje (daugiau nei 1 km. nuo renginio vietos), ir rekomendacijų laikytis. Ištyrę padėtį, padėkojome už rekomendacijas ir pranešėme, kad būsim ten kur žmonės rinksis kaip leidžia įstatymai ir tvarkos. Renginio metu atėjęs kultūros centro darbuotojas reikalavo pateikti leidimą būti šalia mugės dalyvių. Ramiai paaiškinus, kad leidimo nereikia toje vietoje, kur esame ir kad toliau vystyti šią temą Telšių valdžiai nebūtų naudinga, atsisveikinome. Policijos neprireikė…

Pabaigai apie foto. Pavėsinė lyg būtų nauja, bet išskleidus paaiškėjo, kad lūžusi. Stiprus vėjas ją dar labiau aplamdė, tad kaži koks jos gyvenimas belikęs… Bet kaip matote, geros nuotaikos nesugadino.

Almantas. Dalinuosi įspūdžiais iš Lazdijų. Važiavome keturiese – kartu su manimi Alina ir pirmą kartą į tokią akciją vyko vilnietės Vida (dirba Anykščių raj. Kurkliuose) ir Neringa (dirba Vilniaus raj. Juodšilių mokykloje). Organizatoriai priėmė draugiškai, pasiūlė kelias geras galimybes įsikurti. Šventė ir žmonių nebuvo didelė, tad pavyko išdalinti tik apie 650 laikraščių. Dauguma žmonių ėmė noriai – daug mieliau negu Vilniuje.

NS žinomumo dar trūksta. Turbūt neverta dėl to stebėtis, nes kiek pamenu, tai yra pirmas apsilankymas Lazdijuose. Užsirašėme keletą kontaktų. Tame tarpe labai minimaliai pakalbėjau su pagyvenusiu tolimųjų reisų vairuotoju, kuris iki šiol šiltai prisimena, kai Lazdijuose, kuriant Sąjūdžio grupę, lankėsi mūsų Vytautas Radžvilas. Labai šauniai darbavosi pirmą kartą prisijungusios Vida ir Neringa. Širdingai dėkoju joms ir aišku nenuilstančiai Alinai. Visos talkininkės pasiėmė storą pluoštą NS laikraščių platinti savo aplinkoje.

P. S. Apmaudžiai pamiršau padaryti mūsų nuotrauką prie palapinės. Atsakant į šį laišką kviečiu savo įspūdžiais dalintis ir kitas komandas. Reikia, kad šie Mindaugo pastebėjimai apie Gargždų potencialą nenueitų vėjais. Dabar ten būtina suorganizuoti renginį, gal galėtų padėti tas gargždiškis ar klaipėdiečiai. Taip pat būtina pasidomėti vietine žiniasklaida ir galimybe ten skelbti straipsnius. Jeigu apsiribosim tik laikraščių padalinimu, tai tiek tos naudos ir tebus…ji bus tik momentinė.

Linas. Bent jau vienas apsilankymas Lazdijuose yra buvęs, čia foto iš 2020 Seimo rinkimų agitacijos. Visus su Sąjūdžio įsisteigimo 35-osiomis metinėmis! Alytuje didysis Sąjūdžio mitingas 1988 liepą atrodė taip.

Linas.Trakuose dirbome šeštadienį. Nuo 11 iki 16 val. Dirbome aš, Ramūnas ir Albertas. Žmonių masės didelės nebuvo, bet srautas stabilus. Palapinę pasistatėme šventės prieigose, šalia parduotuvės, kuri mus reklamavo rinkimų kampanijos metu, todėl niekam neužkliuvome. Tai buvo gera pozicija, nes buvome prie stabilaus žmonių srauto. Vietinė valdžia jau su mumis apsiprato, kaip su neišvengiamu Trakų politinio gyvenimo reiškiniu, todėl jokių trukdžių nebuvo. Draugiškai pabendravome ir su savivaldybės žmonėmis ir su Seimo nariu Vilkausku. Išdalinome apie 800 laikraščių. Dauguma žmonių mus priėmė pozityviai. Daug ką gerai nuteikė Sąjūdžio ženklas, todėl ėmė laikraštį vos tik jį pamatę. Keletas pasisakė už mus balsavę per rinkimus. Buvo keli, kurie paėmę laikraštį į rankas ir supratę su kuo turi reikalų, nedelsiant gražindavo.

Andrius. Kaišiadoryse laikraščių dalinimo akcija praėjo sklandžiai, nebuvo jokių ekscesų. Dieną prieš tai paskambino moteris iš seniūnijos ar kultūros centro ir informavo, kad mums palapinei skirta vieta.

Nuvykę į vietą ją pasistatėme ir iš nieko nesulaukėme jokių priekaištų. Dalyvavome aš, Aušra, Edvardas ir kitas kėdainietis Egidijus, kuriam laikui buvo prisijungęs Vaclovas iš Širvintų. Per 4 val. išdalinome apie 1000 vnt. laikraščių, nors jau po 2,5 val. praktiškai buvome visus apdalinę ir paskui jau gaudėme pavienius praeivius. Padarėme išvadą, kad idealu būtų per dieną apsilankyti dviejuose renginiuose skirtinguose miestuose.

Erikas. Labai šauniai darbavosi pirmą kartą prisijungusios Vida ir Neringa. Širdingai dėkoju joms ir aišku nenuilstančiai Alinai. Visos talkininkės pasiėmė storą pluoštą NS laikraščių platinti savo aplinkoje. P. S. Apmaudžiai pamiršau padaryti mūsų nuotrauką prie palapinės. Atsakant į šį laišką kviečiu savo įspūdžiais dalintis ir kitas komandas.

Erikas. Įspūdžiai iš Skuodo. Atrodo sudalyvavome garbingai. Išvykti teko 5,30 ir pakeliui perdavėme Eduardui laikraščius. Skuode žmonių buvo nedaug nes renginys suplanuotas nuo 9.00 iki vakaro. Matyt daug žmonių buvo ir Palangoje , sezono atidaryme. Mūsų mažos komandos Dobilo , Kristinos ir manęs užteko. Prie mūsų priėjo Vinkus ir maloniai pabendravo. Laikraštį paėmė Valkiūnas ir buvusi ministrė Pitrėnienė. Nebuvo nei vieno pikto pokalbio, nors kažkiek žmonių laikraščio neėmė. Išdalinome apie 700 laikraščių. Po to pašokome iki Mažeikių kur pasėdėjome su ten dirbusia komanda. Namus pasiekėme po 22.00. Lengvas nuovargis , bet puiki nuotaika.

Arnas. Įspūdžiai iš Mažeikių. Dalyvavome, aš, Eglė, Kęstutis iš Mažeikių ir Inga iš Šiaulių. Savivaldybė nesureagavo į mūsų pranešimą, todėl palapinę pasistatėme prie įėjimo į šventę. Niekas nebuvo priėję priekaištauti. Gal dėl oro, bet žmonių nebuvo itin daug. Išdalinome apie 700 laikraščių, žmonės ėmė maloniai, piktų vienas kitas. Keletas pažino, sustojo pabendrauti. Mūsų Inga spinduliavo gera nuotaika, kuri persidavė mums ir mažeikiečiams. Kai šventėje “rinka buvo įsotinta” mūsų moterys nuvyko dar prie prekybos centro padalinti. Prie palapinės atvyko Regina – Mažeikių sąjūdietė, senais laikais buvusi Mažeikių krikdemų aktyvistė, nusivylusi TSLKD, nukentėjusi nuo rajono “vietinės nomenklatūrinės mafijos”. Atvykus kolegoms iš Skuodo, turiningai pabendravome ir išvykome namo.

Mindaugas. dalinuosi įspūdžiais iš Gargždų miesto šventės. Dalyvavome šešiese: Pirmininkas, Kęstutis, Laisvūnas, aš – iš Vilniaus, Valentinas iš Šilutės ir Dovydas iš Klaipėdos. Iš savivaldybės nebuvo jokios reakcijos, tad atvykę pasirinkome laisvą vietą pavėsinei šalia prekybininkų vienoje eilėje mugės gale ir įsirengėme. Išdalinome apie 900-1000 laikraščių, nors mugė buvo mažesnė nei buvusi Šilutėje (Gargždai ir Šilutė bemaž vienodo dydžio miestai pagal gyv. skaičių). Labai tikėtina, jog nemaža dalis prekiautojų buvo Palangoje – vėliau pažįstami minėjo, jog Palangoje mugė panašaus dydžio, jei ne didesnė už Gargždų). Po 2 – 3 žmones pasikeisdami dalinome laikraščius mugės pradžioje, kur buvo srautas.

Marius. Gargžduose buvo kažkas „kitaip“ – nemažai kas iš tolo atpažino Pirmininką prisimindami sąjūdžio laikus, buvo kas net atskirai priėjo ir paspaudė ranką sakydami „pagarba, laikykites“. Jautėsi, kad žmonės intelektualesni, nors gal ir laiko save nesidominčiais politika. Toptelėjo net savotiškas epitetas pamačius pusamžę vieną porelę, padoriai apsirengusią, kuriai taipogi ši diena buvo ir Sąjūdžio gimtadienis – „intelektualūs provincialai“. Laikraštį ima, kartais sustoja persiskaityti antraštę (-es). Tuomet ir būna proga padaryti žingsnį arčiau, užsiminti apie partiją, apie Sąjūdžio gimtadienį, luktelti jų reakcijos.

Nemažai kas iškart sureaguoja palankiau (gal impulsyviai pagalvoja, kad čia kokie Šeimamaršiniai vėl ar Gražulio kompanija). Pasitaikė situacija užkalbinti jaunesnę porelę, kuri pasirodė iš esmė „progresyvi“, bet jautėsi, kad nuo politikos tolokai, tad „gaudė kamuoliuką“ trumpam pokalbyje. Trumpai paaiškinus, kad politikoje BŪTENT ir trūksta žmonių su erudicija ir pan., (jei užsiminė, jog intelektualumas ir politika labai toli vienas nuo kito – lyg konstatuodami, lyg priimdami tai kaip nepakeičiamą lemtį), su laikraščių nuėjo nusiteikę pozityviau. bent jau taip pasirodė. Vienu momentu mugės pradžioje su laikraščiais buvome Laivūnas, aš ir Pirmininkas (išsidėstymas iš kairės į dešinę). Ir, kur buvęs kur nebuvęs išdygo Gražulis. Bandė paprovokuoti „kalbėdamas“ telefonu, jog stovi šalia konservatorių „kūrinio“, bet buvo jam pasiūlytą, pavadinkim, nesimaišyti po kojomis. Po to nueidamas, girdėjau, bandė prekybininkams užsiminti neigiamai apie NS. Bet iki NS pavėsinės nedrįso nueiti – ten, manau, Valentinas būtų papildomai „atšaldęss“ Gražulio nuotaiką. Na, žinoma, NS jo „kieme“ atiminėja iš jo paskutinį koldūno kąsnį.

Sutikome vieną pusamžį Gargždiškį, užsirašė mano kontaktus, norėtų jungtis į skyrių – nebegali sau leisti „sėdėti ant sofkutės ir stebėti“.

Mindaugas. Pastaba: Kęstutis puikiai padarė, jog atsivežė senesnio numerio laikraščių – ypač vietose, kur mūsų nebuvo arba buvome labai mažai naudinga dalinti naująjį laikraštį sukomplektuotą su senesniu numeriu. Taip mūsų darbo ir veiklos tąsa akivaizdi ir leidinys „storesnis. O bendraujant tą paminime parodydami į senesnė laikraščio numerį, nurodydami, kad netgi tos temos iki šiol aktualios.

Marius. Reikia, kad šie Mindaugo pastebėjimai apie Gargždų potencialą nenueitų vėjais. Dabar ten būtina suorganizuoti renginį, gal galėtų padėti tas gargždiškis ar klaipėdiečiai. Taip pat būtina pasidomėti vietine žiniasklaida ir galimybe ten skelbti straipsnius. Jeigu apsiribosim tik laikraščių padalinimu, tai tiek tos naudos ir tebus…ji bus tik momentinė.

Šiandien dalinau laikraščius atlaiduose Skudutiškyje (Molėtų r.), pavyko išdalinti ~80-100 laikraščių. Nedaug, bet ir žmonių nebuvo daug. Kol kas matosi, kad nelabai mus kas čia žino. Buvo autobusų iš Utenos, iš karto jautėsi uteniškių palankumas mums, šiltai reagavo į Vytauto Radžvilo paminėjimą. Tokį dalyką apie uteniškius pastebiu ne pirmą kartą. Vaclovas ir Sigita dalino laikraščius atlaiduose Musninkuose (Širvintų r.), gal parašys, kaip sekėsi. Šią vasarą tokiu būdu planuoju apvažiuoti visus Molėtų r. miestelius. Jei kas iš bendražygių turi savo įspūdžių – papildykite, pasidalinkite.

Sigita.Pabuvojome Musininkuose su Vaclovu. Taip pat išdailinome manau iki 100 laikraščių, nes žmonių nebuvo labai daug. Pasirodo šeštadienį Musininkuose buvo didžiulė bendruomenės šventė, kur net merė dalyvavo. Būtų buvę įdomiau:) Žmonių reakcijų nelabai galiu nusakyti, nes po mišių visi skubėjo namo su šeimomis, bet laikraštį ėmė praktiškai visi, kam davėme.

Parengta iš  paskelbtų NS dalyvių kelionių įspūdžių