2025 m. gegužės 27 d. žmogaus teisių gynimo organizacijos, tarp jų – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir kiti, paskelbė viešą pareiškimą, kuriame pasmerkė kai kurių ideologizuotų grupių bandymus sustabdyti Audriaus Valotkos paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovu.
Pareiškimo autoriai kritikuoja Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir ją palaikančių organizacijų reikalavimą Kultūros ministrui nepatvirtinti konkurso būdu atrinkto Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos.
Pareiškimo autoriai teigia, kad reikalavimai nepatvirtinti konkurso būdu atrinkto pareigūno grindžiami ne objektyviais kriterijais, o jausmais pagristais kaltinimais bei ideologiniais vertinimais, kurie neturi nieko bendra su žmogaus teisėmis. Priešingai – tai esą klasikinis pavyzdys, kaip šūkiai apie žmogaus teises panaudojami institucijų diskreditavimui ir tautinės tapatybės menkinimui.
„Audrius Valotka – kompetentingas, patyręs ir nuosekliai valstybės interesus ginantis pareigūnas, kurio vadovavimo laikotarpiu inspekcija griežtai laikėsi įstatymų ir gynė valstybinės lietuvių kalbos statusą“, – rašoma pareiškime.
Jo autorių nuomone, būtent principinga A. Valotkos laikysena dėl lietuvių kalbos viešajame gyvenime kelia nepasitenkinimą jėgoms, kurios siekia nuvertinti valstybinę kalbos politiką ir menkinti tautos istorinę atmintį.
Pareiškime Kultūros ministerija raginama nepasiduoti ideologiniam spaudimui ir atmesti reikalavimus, kurie ne tik pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos statusą, bet ir kelia grėsmę demokratinių procedūrų skaidrumui.
„Žmogaus teisės negali būti naudojamos kaip priedanga pulti valstybę, jos pareigūnus ar institucijas vien dėl to, kad jie laikosi įstatymų ir gina tautinę tapatybę“, – pabrėžia Lietuvos žmogaus teisių gynėjai.
Visuomenininkai kviečia organizacijas ir piliečius, neabejingus lietuvių kalbai bei kultūrai, jungtis prie pareiškimo, kurį galima paremti elektroniniu laišku.
Pasak vieno iš Kultūros ministerijos ir A. Valotko palaikymo iniciatorių doc. dr. Romualdo Povilaičio, būtina kuo greičiau imtis veiksmų ir apginti ne tik teisėtai konkursą laimėjusį asmenį, bet ir visos tautos teisę į valstybinę kalbą.
Visas pareiškimas:
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui gerb. Šarūnui Biručiui
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO IR VISUOMENINIŲ ORGANZACIJŲ
PAREIŠKIMAS
2025 m. gegužės 27 d.
A. VALOTKOS VIEŠAS DISKREDITAVIMAS – NE ŽMOGAUS TEISĖS, O IDEOLOGINIS SPAUDIMAS
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras ir kitos organizacijos griežtai smerkia grupės organizacijų inicijuotą politinio spaudimo akciją, kuria siekiama sustabdyti viešą ir skaidrų konkursą laimėjusio Audriaus Valotkos paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovu.
Šių organizacijų reikalavimai, grindžiami emociniais kaltinimais ir ideologiškai angažuotais vertinimais, kurie neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis. Priešingai – tai yra klasikinis pavyzdys, kaip žmogaus teisių šūkiai išnaudojami kaltinimų be įrodymų ir institucijų diskreditavimo kampanijai, kuri pažeidžia tiek Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių tautos teisę į valstybinę lietuvių kalbą, tiek teisę į sąžiningą administravimą ir valstybės suverenumą tvarkyti vidaus reikalus be ideologinių diktatų.
Audrius Valotka – kompetentingas, patyręs ir nuosekliai valstybės interesus ginantis pareigūnas, kurio vadovavimo laikotarpiu Inspekcija griežtai laikėsi įstatymų, gynė valstybinės lietuvių kalbos statusą ir demonstravo profesionalumą. Jis viešai ir aiškiai deklaruoja griežtas nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo, nepritaria jokioms nuolaidoms, kurios gali silpninti lietuvių kalbos statusą ir laikosi pozicijos, kad valstybinė kalba turi būti nediskutuotina viešajame gyvenime – nuo viešųjų užrašų iki aptarnavimo srities. Būtent tai kelia nepasitenkinimą įvairioms jėgoms, kurios siekia devalvuoti kalbos politiką, ignoruoti tautinės tapatybės svarbą ir keisti visuomenės santykį su istorine atmintimi.
A. Valotkos paskyrimas yra svarbus strateginis sprendimas situacijoje, kai lietuvių kalba realiai stumiama į paraštes. Jei valstybė siekia ne tik lietuvių kalbos išlikimo, bet ir jos prestižo stiprinimo, jai kaip tik yra reikalingas principingas, kompetentingas ir labai patyręs, nuosekliai valstybės interesams atstovaujantis pareigūnas.
Būtina iš esmės atmesti nepagrįstą šmeižtą, esą A. Valotkos pasisakymai keltų grėsmę visuomenės sanglaudai ar tautinėms mažumoms. Tokia ideologinė spekuliacija turi vienintelį tikslą – nutildyti tuos, kurie laikosi aiškių, į lietuvių tautos valstybingumą orientuotų principų. Šmeižto retorika, kurią pasirinko vadinamosios žmogaus teisių organizacijos, diskredituoja pačią žmogaus teisių sampratą ir verčią ją elementariu politinės kovos įrankiu.
Raginame Kultūros ministeriją ir visas valstybės institucijas nepasiduoti viešųjų ryšių spaudimui, kuris daromas tariamai prisidengiant žmogaus teisėmis – tai primena ideologinių kampanijų metodus iš nesenos istorinės praeities. Žmogaus teisės negali būti naudojamos kaip priedanga pulti valstybę, jos pareigūnus ar institucijas vien dėl to, kad jie laikosi įstatymų ir gina tautinę tapatybę.
Visuomenė reiškia tvirtą palaikymą Audriui Valotkai, todėl raginame jį tęsti darbą, o Kultūros ministeriją atmesti marginalinių grupių spaudimą. Lietuva turi teisę į stiprią, savarankišką kalbos politiką, grindžiamą pagarba Konstitucijai, o ne ideologinių grupių užgaidoms.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė
*****
Patvirtinu: Pareiškimas teikiamas nurodytų asmenų pritarimu.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas – Romualdas Povilaitis
El. p: romualdas. povilaitis@gmail.com , tel. +370 688 43356
Tikriausiai dar niekados anksčiau nebuvo tokios akivaizdžios iliustracijos – kas tai yra tas antivalstybinis gaivalas, kaip dabar prieš A. Valotkos paskyrimą stojusios pajėgos. Incidentas dar kartą liudija ir tai, kad LGBT bendruomenė yra zoologinio antilietuviškumo gūžta. Neseniai buvo pašalintas iš darbo ir galimai bus teisiamas kitatautis policininkas, kuris apšlapino herbo inkrustaciją ant uniforminio diržo, o Valotkos persekiotojas, Čmilytės kultūros ministras Kairys andai palaimino trispalvės išniekinimą labai panašiu būdu, kai Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti buvo nominuotas žmogus (?), bandęs įpiršti nuomonę, kad lietuvių tautos pasididžiavimo vėliava tinka tik užpakaliui nusivalyti. Linkiu Biručiui atsilaikyti prieš tokius pašlemėkus…
Mūsų neosovietikams, ypač vakcinuotiems ir su dviem aukštaisiais, Lietuvių kalba – pasaulinės pažangos stabdis.