Nuo pat savo pirmo teksto, kuris Lietuvoje paskatino naują interesą litvinizmo temai, kviečiau į dialogą; stengiausi atskirti baltarusius kaip tautą nuo jų šovinistų. Kalbėjau tik faktais ir pavyzdžiais. Kiekvieną pretenziją galiu pagrįsti. Kiekvieną žodį pasvėriau. Tekstą parašiau tik tada, kai jau trūko kantrybė, nes daug metų dirbau komunikacijos srityje ir žinau kaip tai veikia… Bet esu optimistas, todėl tikėjausi profesionalumo. Nors trupučio. Deja.
Nuo to laiko nemažai bendrauju tiek su paprastais baltarusiais, tiek su opozicionieriais. Aš tik paprastas pilietis, lietuvis, aktyvistas, savanoris-volontioras. Turintis tik asmeninius resursus ir nieko daugiau. Nei Briuselio, nei Minsko ar mockvos paramos neturiu.
Bet mes Lietuvoje turime istorikų, politologų ir politikų, kurie daro viską, jog toks pilietinis aktyvizmas nerastų pritarimo Lietuvos žmonėse. Apeluojama į demokratiją, laisvę, mūsų tautinį charakterį. Siūloma dalintis istorija, o ne ją savintis.
Iki tokio lygio, jog mano tekstas tapo atskaitos tašku laike, nuo kurio pradėta kalbėti apie „Kremlius dirba baltarusių klausimu Lietuvoje“.
Ši tema labai patiko ir litvinistinei baltarusių žiniasklaidai, nes tai galimybė jiems pasakoti apie naują priešą: „kas kiršina lietuvius su baltarusiais“. Suprantate? Politikai ir žiniasklaida tai padarė tautiniu konfliktu. Jis toks nebuvo ir neprivalo tokiu būti. Man teko pažinti gana nemažai baltarusių ir jie nėra rossijanai. Jie skiriasi. Jie neprarasti.
Aš žinau, jog jie skiriasi. Taip, kaip skiriasi ukrainiečiai. Kaip skiriasi lietuviai. Kaip skiriasi ir Lietuvoje gyvenantys rusai nuo rossijanų.
Mano tekstai, kad ir kaip norėtų pazniakai, belsatai, kamuntavičiai, chartijos ar jurkoniai – niekada nebuvo nukreipti į baltarusius. Visada į tuos, kurie skleidžia anti-lietuviška propagandą. Tai jūs, ponai, kalbate apie mūsų tamsumą, kompleksus, gaslaitinate ir bandote išjuokti.
Atėjo momentas kai viešai, absoliučiai šovinistiniame, licvinistinius naratyvus pastoviai transliuojančiame kanale, okupantų kalba Tichanovskis pasakoja apie „baltarusių autonominio rajono“ kūrimą. Laida Vilniuje nufilmuota.
Komentaras prie interviu iškalbingas: „Batka – genijus, išleido jį iš kalėjimo, kad įkaltų paskutinę vinį į baltarusių opozicijos karstą.“
Sunku kažką ir pridėti. Tai, jog šitas ir į jį panašūs yra prieš Lukašenką nedaro jo mūsų draugu. Taip, mūsų politika remiasi mandagia, aptakia diplomatine dvikalbe, tačiau aš – ne politikas. Mane asmeniškai tai kas vyksta jau užpiso. O jus?
P.S.: kam įdomu ką aš veikiu ir kodėl nėra manęs viešai. Dirbu Ukrainos karių labui. Dabar vystau projektą, kurio tikslas tiekti dronus jų pajėgoms. Nekomercinis. Kadangi mano tikslas nėra populiarumas – neskiriu laiko naujienoms ir tekstams. Aš noriu, kad žlugtų rossija. Pralaimėtų karą. Subyrėtų. Suvoktų savo nusikaltimus ir pradėtų atgailauti. Viskas tik vardan mano šalies, Tėvynės. Mano žemės, kurioje palaidoti mane patriotu užauginę mano seneliai. Nėra nieko svarbesnio ir kilnesnio už darbą savo šaliai.
