Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija, vadovaujama nihilizmo profesorės Ritos Šerpytytės, de facto pripažino, kad aš esu „Karbauskio bybčiulpys“ ir „šiukšlė“.
Verta įsidėmėti: jei kas kurį dėstytoją ar studentą išvadins necenzūriniais žodžiais, galite drąsiai reikšti pritarimą spausdami „patinka“ (o, ko gero, ir pritarti žodžiu), „nes tai gali reikšti pritarimą ne visam komentarui su jo vulgariu išsireiškimu, o tik jo daliai arba pritarimą pačiai kritikai Universiteto bendruomenės nario atžvilgiu, tačiau nebūtinai – šio komentaro pasirinktai išraiškos formai.“
Pagal tokią logiką, pritarimą gali reikšti viskam, ir tai niekaip nepažeidžia etikos, nes niekas galiausiai nežino, kuriai teiginio ar didesnio pasisakymo daliai tu pritari.
O jeigu kas nors išreikštų pritarimą teiginiui „Studentas X yra žydas ir todėl turi būti sušaudytas“? Ar tuomet irgi būtų galima sakyti, kad pritarimas tokiam teiginiui nereiškia etikos pažeidimo, nes tai gali reikšti pritarimą ne visam komentarui, o tik jo daliai? Juk gal žmogus tik norėjo pritarti, kad studentas X yra žydas – kuo blogai pritarti tokiam empiriniam faktui?
Ar jūs įsivaizduojate, kad doras – ir dar išsilavinęs! ir dar: profesorius! – žmogus reikštų pritarimą komentarui, kuriame pritartų gal tik daliai teiginių, bet kuriame pagret lyg ir nieko blogo nepadaręs žmogus yra pavadinamas „bybčiulpiu“? Aš ne. Profesoriui Pauliui Subačiui, VU etikos komisijai ir profesorei R. Šerpytytei atrodo kitaip.
Su tuo mus visus ir sveikinu.
