Šįryt mane pasiekė žinia, kad Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas kreipėsi į Centrinę akademinės etikos komisiją dėl galimai neetiško mano elgesio.
Užkliuvo tai, kad viename straipsnyje paanalizavau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ryšius su vis labiau ryškėjančios korupcijos tinkle įsipainiojusiu „MG Baltic“ koncernu.
Po Arvydo Šliogerio ir Vytauto Radžvilo, kurie buvo į tą komisiją paduoti ir abu joje išteisinti kaip nepažeidę akademinės etikos kodekso, man čionai pakliūti yra didžiulė ir nepelnyta garbė.
Netrukus pasiekė dar viena žinia: Vilniaus universitetą atstovaujanti advokatė raštu kreipėsi prašydama paneigti minėtame straipsnyje pateiktus išvadinius ir galbūt kiek per daug kategoriškus teiginius (link jų vedantys faktai lieka nepajudinti) bei antraštę, o kartu panaikinti galimybę internetu pasiekti šį straipsnį.
Reikalavimų neįvykdymo atveju grasinama teismu.
Nebijočiau teismo, jei ne vienas bet. Jeigu mane paduotų į teismą, tai aš būčiau kaltinamasis, todėl, vadinasi, nekaltumo prezumpcija galiotų visų pirma man, tačiau kaltintojai viso labo skelbtų tą pat, ką ir šiame rašte – kad nėra žinoma jokių įrodymų (nepaisant išdėstytų faktų ir argumentų, nors su tezės per dideliu kategoriškumu sąlyginai galima sutikti), ir tada vis dėlto tektų man įrodinėti, kad esu nekaltas, o ne kaltintojams, kad esu kaltas. Kitaip tariant, man praktiškai būtų taikoma kaltumo prezumpcija. Tektų įrodinėti, kad nesu dramblys. Net nežinau, nuo ko reikėtų pradėti.
O jau ir be šito, tiesą sakant, turiu gyvenime daugiau nei noriu veiklos, šalia kurios nesinori veltis į rektoriaus žaidimą ir suvaikėti vardan biurokratijos.
Šiais susidorojimų su netinkamai mąstančiais žmonėmis laikais eiti į teismą ginčui dėl viešą interesą liečiančių ir morališkai bei politiškai svarbių klausimų yra visiška savižudybė.
Dar nežinau, ką darysiu, bet bent jau dėl etikos komisijos, tai tik pakartodamas anuomet ištartus A. Šliogerio žodžius galiu pasakyti viena: jokie skundai čia nepadės ir manęs nenutildys.
Ot laikai: administracinių galių pritvinkę akademijos vadybininkai ima persekioti laisvą žodį, prašydami paneigti, kad laisvas žodis yra persekiojamas.
Rektoriui rūpi universiteto reitingai ir šiuolaikiškumas. Man visų pirma rūpi universiteto studijų lygis ir nesuvadybinama kokybė. Iš šito skirtumo, matyt, ir kyla visa problema.
Nežinau, ar vis dar noriu studijuoti šiame universitete, kol jam vadovauja šitas rektorius. Pažiūrėsim.
https://www.facebook.com/vytautas.vysniauskas.3/videos/1777371198967026/
