Vytautas Sinica. Rūpesčio saugumu imitavimas

Šią savaitę Vilniaus taryba priėmė biudžetą, bet geriau tiktų sakyti, kad priėmė administracija, nes beveik visi tarybos komitetų ir narių siūlymai buvo atmesti ir taip išsaugotas pirminis administracijos projektas, už kurį tarybos valdantieji ir sukilnojo rankas.

Suprantama, visi turi daug prioritetų ir atitinkamai prie daug ko galima kabinėtis, kad reikėjo kitaip. Bandau tuo požiūriu žiūrėti labai savikritiškai ir įkyriai (ir per komitetus, ir tiesiogiai taryboje) siūliau vienintelį pakeitimą – skirti lėšų civilinės saugos reikmėms. Paėmus tas lėšas (5 mln. iš dabar numatytų skirti 10 mln.) iš dabar nediferencijuotai visiems skiriamų kompensacijų privatiems darželiams, kurių savininkai dažniausiai tiesiog atitinkamai pritaiko kainas. Taip pat už pusę milijono nenupirkus lauko kupolų, kurie kelis mėnesius per metus gali būti alternatyvia mokymosi erdve (daugiau laiko negali). Viso 5,5 milijono.

Du metus pašonėje vyksta karas ir dabartinėje jo fazėje visi ne akli supranta, kad dešimtmečio bėgyje įmanomas ir karo Lietuvoje scenarijus, o kuo geriau būsime pasiruošę, tuo ta karo tikimybė bus mažesnė. Supranta ir Vilniaus savivaldybė, bet vis žaidžia karštą buvę, kad štai sprendimai turi eiti iš vyriausybės ir iš krašto apsaugos sistemos, savivaldybė negali inicijuoti. Idealiu atveju taip ir tiesa, kad vyriausybė absoliučiai miega šiuo klausimu (Aplinkos ministerija dar net neapibrėžusi statybų techninių reikalavimų slėptuvėms, oficialiai nenumatyta evakuaciniai keliai, etc.). Bet jeigu vyriausybė miega, o grėsmės nedingsta, savivaldybė turi galėti spręsti ir imtis pati. Tam reikia lėšų, net projektavimui, net evakuacijos simuliavimui – viskam reikia lėšų.

Bet priimtasis Vilniaus biudžetas iš viso numato 150 tūkstančių civilinės saugos reikmėms. Tarp jų 20 tūkstančių ekstremalių situacijų valdymo strategijos parengimui, 40 tūkstančių – priedangas žyminčių ženklų gamybai ir montavimui, 40 tūkstančių – jonizuojančios spinduliuotės matavimo prietaisų patikrai.




Ar neima jausmas, kad strategijas rengti ir ženklus montuoti laikas jau buvo? Žinau, kad toks jausmas neima Laisvės partijos atstovės, sakiusios, jog labai džiaugiasi, jog štai spręsime, ką daryti dėl tos civilinės saugos. 2013 metais būčiau pritaręs.

Dalinuosi savo pasisakymu šia tema trečiadienio posėdyje ištrauka. Bent protokolinį nutarimą dėl papildomo dėmesio evakuacinių kelių pritaikymui pavyko priimti. Reikės stebėti.

https://www.facebook.com/SinicaVytautas/videos/751905703525789

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Lenkijoje aštrėja konstitucinė krizė: policija saugo Tribunolą, opozicija kaltina valdžią perversmu

Lenkijoje spalio 30-osios vakarą smarkiai paaštrėjo daugiau kaip dešimtmetį trunkanti konstitucinė krizė. Varšuvoje prie Konstitucinio Tribunolo sutelktos policijos...

Teisininkas Jonas Ivoška. Kam naudinga dabartinė viešųjų pirkimų tvarka

Sveiku protu įvertinkime dabartinę viešųjų pirkimų procedūrą, kai pirkėjas ,,nežino”, kiek jis turės skirti lėšų pirkiniui, nes būtina...

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...

S. Skvernelis: tai, kas su manimi vyksta, atrodo kaip siurrealizmas

https://www.youtube.com/watch?v=RNQDIW6X4dY Asmuo, kurio atžvilgiu tokie procesai taikomi, dažnai to net nežino ir negali nei skųsti, nei ginti savo...