Neplanavau komentuoti, bet tiek daug klausiančių, ką manau apie jaunuolį menininką, LNK eteryje aiškinusį, jog nenori dalyvauti „mirties industrijoje“, t. y. prireikus eiti ginti šalį nuo agresijos. Iš tiesų tragiški jo žodžiai ir mąstymas. Bet:
Jeigu toks žmogus būtų vienas, nei tai būtų svarbu Lietuvai, nei skirtume laiko piktintis. Problema ta, kad taip mąstančių šiandien yra dešimtys tūkstančių. O tokio masto reiškinys Lietuvai tikrai svarbus. Tačiau jis negali būti ir nėra atsitiktinis. Dešimtys tūkstančių nematančių reikalo ir prasmės ginti Lietuvą užaugo todėl, kad nepriklausomybę atkūrusi valstybė užaugino pastarąsias savo piliečių kartas be stiprios motyvacijos šią valstybę ginti. Baidytasi tautinio ir patriotinio ugdymo kaip kažkokių atgyvenų, baidytasi visuotinio šaukimo kaip kažkokio jaunuolių kankinimo. Apie tai jau teko kalbėti Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje (video nuoroda).
Jeigu norime jaunimo, kuris ryžtųsi ginti Lietuvą, turime jaunimą taip ir ruošti. Vadinasi:
– mokykloje turi būti bent minimalus karinis rengimas, susipažinimas su ginklais, patriotinis ir tautinis ugdymas, tiesiogiai ir atvirai nukreiptas į emocinio prisirišimo ir ryšio su Lietuva – ypatingai jos gamta, kalba, istorija – ugdymo. Tarpukariu tą labai sėkmingai padarė smetoniška Lietuva, kurioje patys įtakingiausi mokslininkai rašė disertacijas pavadinimu „Tautinis auklėjimas“. Šiandieninė Lietuva ugdo savirealizacijos ir gerovės ieškančius jaunuolius, o ką rašo mūsų įtakingiausi mokslininkai galit patys rasti internete;
– būtinas visuotinis šaukimas karinei tarnybai (nemaišyti su mobilizacija!) be jokių loterijų iškart po mokyklos kaip neišvengiama trylikta klasė. Tam reikalinga paruošti karininkus, infrastruktūrą, kitas priemones, sureguliuoti alternatyvią karo tarnybą tiems, kas pasirodys neatitinkantys sveikatos reikalavimų. Tai negali įvykti per dieną nuo rudens, bet tik dabar priėmus tokius sprendimus galima sudėlioti grafikus ir tikėtis, kad prie to pareisime bent po keleto metų.
Žinoma, blogai, kai jauni žmonės nemato reikalo ginti Lietuvos. Tačiau ne mažiau blogai keikti jaunuolį, kurį patys išauginome, o ne rūpintis, kaip pakeisti vertybių sistemą, kuri tuos jaunuolius ruošia.
Juo labiau nematau nieko blogo tame, kad žiniasklaida suteikė tokiam požiūriui eterį. Teisingos idėjos turi susidurti su neteisingomis sąžiningoje diskusijoje ir ją laimėti. Mano akimis, toje laidoje taip ir įvyko. Žiniasklaida nepasiūlė pasisakančiam prieš karinę tarnybą patogaus eterio, kuriame jam niekas neoponuotų.
Galima tik pasidžiaugti, kad laidoje už šalies gynybą ir iš to kylančias pareigas kalbėjo ne bet kas, o mano partijos kolega Šarūnas Jasiukevičius. Kelkime teisingus pavyzdžius, ugdykime teisingas dorybes visuomenėje. Pačios neatsiras.
Sąjūdis buvo patriotiškas reiškinys ir pirmoji lietuviška valdžia irgi. Bet joje nebuvo AMB komunistų ir jie pradėjo „normalią” opozicinę agitacija prieš pirmą nekomunistinę lietuvišką valdžią ir „ne tokią” Lietuvą. Mes, patriotai, tikėjomės nuostabios Lietuvos, jei būtume žinoję kokia bus , nebūtume stovėję Baltijos kelyje ir t.t. Žodžiu, komunistai negailėdami jėgų palaikė patriotišką žmonių nusivylimą „ne tokia” :Lietuva. Būtent patriotišką nusivylimą. Kas labiau nusivylė Landsbergio Lietuva”, tas buvo ir didesnis Lietuvos patriotas. Ir taip lieka iki šiol. Žmonės nenori grįžti prie pradžios, nes nenori pripažinti savo kvailo tuometinio elgesio
Meluoji. Lietuvos geografinė padėtis ir pati Lietuva dabar tokia, kad ji yra ėriuko vietoje ir išmintingi santykiai su vilku yra paprasčiausi tauškalai. Prieš karą Lietuva turėjo prastus santykius su Lenkija ir pakenčiamus su Vokietija (iki Klaipėdos aneksijos) .Su SSSR gi stengėsi palaikyti „išmintingus”. Ir ką ? Stalinui dėl to kilo problemų?
Norint, kad Tėvynė būtų ginama, Ji turi būti verta to. Jeigu Tėvynė turėtų išmintingus valdovus ir sugebėtų palaikyti gerus santykius su gerais kaimynais, o blogų kaimynų išmintingai neerzintų, blogi kaimynai tiesiog neturėtų preteksto ką nors bloga daryti. Tik bėda yra viena, tokių išmintingų valdovų tiesiog nėra, net ir su labai gerais žiūronais jų įžvelgti neįmanoma.
Čia beveik tas pat, kaip neteisingai suprastas Jėzaus pamokymas apie kito skruosto atsukimą. Jeigu tau trenkia kas nors, o tu tik sugebi duoti atgal – tai tu blogiu atsilygini už blogį. Tuomet blogis laimi bet kokiu atveju. Jeigu tau trenkia kas nors ir tu atlaikai smūgį, o tau trenkiantysis tai įvertina ir daugiau tau netrenkia, tavo drąsa ir gėris suteikia galimybę pasitaisyti trenkiančiajam ir jam stoti į gėrio pusę. Tuomet laimi tikrasis gėris.
Tačiau tokia tikroji filosofija kvailiams iki šiol nėra suprantama…
Vytautas Sinica „komentuodamas” apie norą, nenorą dalyvauti „mirties industrijoje“, – ” Dešimtys tūkstančių nematančių reikalo ir prasmės ginti Lietuvą užaugo todėl, kad nepriklausomybę atkūrusi valstybė užaugino pastarąsias savo piliečių kartas be stiprios motyvacijos šią valstybę ginti…Jeigu norime jaunimo, kuris ryžtųsi ginti Lietuvą, turime jaunimą taip ir ruošti… ugdykime TEISINGAS dorybes visuomenėje…- tik eilinį kartą demonstruoja kokis yra apgailėtinas ir beviltiškas lansberginio durnių laivo „politinis elitas”, juos aptarnaujantis 75 metams įslaptintas ir neįslaptintas „patriotinis” personalas…
Viską daugiau nei pasako apie super puper „valstybę” ir jos „gynimo” prasmę Sinicos ne ber kokios, o „TEISINGOS DORYBĖS”.., kurių daugiau nei „nuskurdusioje” dvasioje gali pasitaikyti ir ” NETEISINGŲ DORYBIŲ”…
Net ir kvailiausi vietiniai runkeliai mato gausius pačių ukrainiečių soc. tinkluose platinamus „multikus”, kaip „TEISINGAS DORYBES” įgyvendina „kokso” uostytojo Zelios vadovaujamo režimo sukurtos „patriotų” komedantūros, gaudančios gatvse, parduotuvėse…, stengiančius pereiti valstybės sieną „būsimus patriotus”, juos bliaunančius -„neturite teisės, pažeidžiat įstatymus…”- kaip avinus kraunančios į automobilius ir vežančius „ginti valstybę”…
Jei neplanavai komentuoti, tai ir nekomentuok! Arba pasidomėk, kas vyksta panosėje, jei jau imiesi atsakinėti į klausimus — neklaidink savo gerbėjų.
Šįryt per Lietuvos radiją žurnalistė J. Tvaskienė surengė pokalbių laidą, į kurią buvo kviečiamas ir minimas jaunuolis, tik jis neatvyko. Bėda ta, kad tas jaunuolis nėra tipinis atvejis, kuris turėtų būti aptarinėjamas viešai, jei kalbėti apie pareigą ar patriotizmą, nes minėtas jaunuolis kandidatavo į Seimą, t. y. norėjo užsiropšti ant seimo taburetės, bet į kareiviškus čebatus ne.
Bet į laidą atėjo buvęs kariuomenės vadas generolas V. Tutkus, kuris net „kramtomas“ laidos vedėjos labai aiškiai ir suprantamai papasakojo kokią kariuomenę turime ir ko mums reikia. Asmeniškai nebuvo naujiena, nes tai ką girdėjau apie kariuomenę dar prieš savaitę tą patį rašiau komentare prie G. Navaičio straipsnio: „Saugesnė Lietuva. Ką siūlo laimės ekonomika?“, tik generolas pateikė detales būtent apie kariuomenę ir jos problemas, o ne apie BVP % ir tuos milijardus €, apie kuriuos svajoja korumpuoti ৳eritorijos degeneratai.
P. S.
Generolas V. Tutkus yra karo reikalų žinovas, juo pasitikiu, manau būtų tinkamas Krašto apsaugos ministras, ypač tokiu nestandartiniu taikai laikotarpiu, deja, tas pareigas eina D. Šakalienė, nieko bendro su kariniais reikalais neturėjusi, bet apie pinigus ir fondus, kaip suprantu, gaudosi. Tik ar tiems jaunuoliams, kurie nenori tarnauti, tokios ministrės reikia?!
⚓