Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi, toliau žaidžiant elektros rinkos imitavimo žaidimą. Pratęsus pasirinkimo terminą tiekėjai dar pakėlė kainas. Jos jau dvigubai didesnės nei pavasarį, apie pernai nėra ko kalbėti. Tai ne karo pasekmės, nors ir ne tiesiogiai tiekėjų pasirinkimo.
Žmonės nesirenka „nepriklausomų tiekėjų”, gal suprasdami, kad tai apgaulė iš principo, gal pasipiktinę, kad tai prievarta rinktis neinformuotam, gal tikėdami, kad ši afera visgi žlugs neįgyvendinta. Labai to norėčiau.
Tiesa ta, kad beprasmiai ir imitaciniai visi bandymai nukelti, padėti pasirinkti, kompensuoti ir t.t. Elektros tiekėjų rinka turi paprastą bėdą – ji nėra ir niekada nebus tikra rinka, nes kaina joje nustatoma pagal didžiausius tiekėjo kaštus, taigi pagal neefektyviausią tiekėją. Toks ES reguliavimas.
Lietuvos valdžia, desperatiškai imituojanti kovą su elektros kainų augimu galėtų neapsimetinėti, kad nėra išeičių, o pasekti Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiu. Šios šalys išsikovojo, kad joms nebūtų taikomas absurdiškas ES elektros kainų reguliavimas ir vien tai savaime sumažino elektros kainas šiose šalyse 40 procentų. Keturiasdešimt!
Elektra yra kaip tik ta išimtinė absoliutaus būtinumo prekė, kurios kainodara negali būti visiškai nereguliuojama valstybės. Lietuva gi eina priešingu keliu: pridengdama laikinomis kompensacijomis atiduoda elektros sektorių rinkai. Ar tai savaime didina kainas? Ne. Ar tai numeta nuo valstybės bet kokią atsakomybę ir palieka klientą „patį kaltą” dėl jo elektros kainos? Tikrai taip. Rinkos imitavimas šioje srityje tiesiog užprogramuoja iškreiptus santykius.
O dabar iš paskutinių naujienų apie kainų kėlimus pratęsus „pasirinkimo” (tai joks pasirinkimas) laikotarpį, akivaizdu, kad ir pats „nepriklausomų tiekėjų” rinkos imitavimas tiesiogiai ir iš karto prisidės prie kainų augimo. Toks mažytis žvilgsnis į ateitį. Ką dar vilioja ir ramina kompensacijos?
