Šiaurės Italijoje gyventojai dėl klimato ekstremumų raginami taupyti vandenį, o Vokietijoje dėl Rusijos ekstremumų – taupyti energiją apskritai. Dėl Rusijos dujų tiekimo ypatumų Vokietijai jau trūksta šilumos ir elektros, o netrukus trūks dar labiau.
Kokie tie ypatumai? Ką Lietuva, Latvija ar Ukraina patyrė dar pirmąjį mūsų amžiaus dešimtmetį, tą neseniai patyrė Suomija, o dabar ir Vokietija. Tai grasinimai atjungti žaliavų (šiuo atveju dujų) tiekimą dėl to, jog šalies politiką neatitinka Rusijos užgaidų. Kai nuo to kentėjome mes, mes pasimokėme ir tapome kiek įmanoma nepriklausomi nuo Rusijos, nes supratome: pirkdamas iš Rusijos visada esi jos įkaitas, ji sieja ne tik kainas, bet ir tiekimą apskritai su politiniais sprendimais.
Vokietija ir daug kitų šalių (ta pati Vengrija) iš mūsų patirties visiškai nesimokėti ir tik didino savo priklausomybę. Dabar jos yra didieji sankcijų Rusijai stabdžiai – jos priklausomos ir pačios negali atsisakyti Rusijos žaliavų. Bet dar įdomiau tai, kad galbūt net nereikės laukti, kol Vokietija ryšis toms sankcijoms – dabar Vokietijoje bijoma, kad Rusija pati pirmoji nutrauks tiekimą, o Vokietiją paliks sušalti.
Mes sakėme, bet jie tiesė Nord Streamus.
Vienintelė išeitis? Nenorint būti įkaitais, nuo Rusijos atsijungti vis tiek reikės, šitas šantažas geriausiai rodo, kodėl. Tad net iš pragmatinio Vokietijos taško žiūrint, geriau ieškoti būdų galutinai atsijungti dabar, tuo pačiu laimint ir politinę pergalę, negu dabar ieškoti nuolaidų, kad galėtum toliau gyventi įkaitu.
