Vytautas Sinica. LSDP prašo Vokietijos valdžios parinkti Lietuvai ministrus

LSDP galėtų išrašyti „konservatoriams“ sąskaitą už įvaizdžio gerinimo darbus. Kelias dieneles Lietuva pakalbėjo apie Anušausko atstatydinimą ir to keliamą chaosą, o tada laisviečiai su socdemais kibo į Kasčiūno kandidatūrą. Skelbia jį esant homofobu, rasistu, neonaciu ir kuo tik nori. Jų toks darbas ir čia nieko labai keisto.

Žinoma, jie negali nesuprasti, kad kai Raskevičius ar niekam nežinomi jaunieji LSDP atstovai rėkia, kad Kasčiūnas nepakankamai už musulmonų įsileidimą ir už gėjų teises, tai visuomenei veikia kaip pati geriausia jo reklama. Gal toks ir tikslas, o gal veikimo rezultatai išvis nerūpi.

Reikia suprasti, kad visas ir bet koks kalbėjimas, jog su tam tikrom pažiūrom negalima būti ministru, yra tos pačios ideologinės cenzūros apraiškos. Ką visuomenė renka ir ką nori matyti, tas ir gali būti ministrais. Nuo minties, kad su pažiūrom X negalima būti ministru logiškai ne taip ir toli iki minties, kad su tomis pačiomis pažiūromis negalima balsuoti. Nes jei laimės tokios pažiūros? Tik logistiškai sudėtinga sugaudyti, į balsavimo būdeles kaip Rusijoje kariškiai prižiūrėti neina.

Bet tai, kad Lietuvoje veši ideologinė cenzūra ir kad kairieji yra nuoširdūs jos šalininkai, jau irgi žino visi, kas bent kiek domisi ir nori matyti.

Tačiau vienas veiksmas visgi nustebino ir susilaukė, manau, per mažai dėmesio. LSDP atstovai viešai ir oficialiai kreipiasi į Vokietijos socdemus, prašydami įvertinti, ar baisus homofobas ir beveik nacis Kasčiūnas gali būti Vokietijos partnerės ministrų kabineto nariu. Prokremliški Sholzo socdemai prašomi pasisakyti Kasčiūno tinkamumo klausimu. Tam pagrįsti net atknistas savaime skandalingas europinio menševikų susibūrimo sprendimas, kad niekur ES šalyse į vyriausybes negali būti priimami „radikalios dešinės“ politikai. Kad ir kas tai būtų. Gerai dar kad „radikalios kairės“ priimti galima.

Drįstu spėti, kad tai bus pirmas atvejis gal ne tik Lietuvos, bet visos ES istorijoje, kai vienos valstybės opozicija kreipiasi į kitos šalies valdančiosios partijos politikus, prašydama spręsti / tvirtinti kandidatą į kitos šalies ministrus. Kitos šalys spręs mums ministrus? Su kuo dar turėtume suderinti? Socdemai beveik niekur Europoje nevaldo, tai LSDP laiškams adresatų nėra labai daug, bet bent Ispanijos vyriausybei, kaip tik amnestuojančiai separatistus, galėtų parašyti.

Kalbant rimtai, tokie laiškeliai signalizuoja kraupų dalyką. Nomenklatūrinių partijų pelkėje, kur karjera daroma per pataikavimus ir įsiteikinėjimus, o ne talentais ir darbais, išaugo partinė pamaina, kuri apskritai nebemąsto suverenumo idėjos. Valstybės jiems nėra. Yra kažkoks globalus ryšių ir organizacijų tinklas, kur jeigu nepatinka kas vyksta tavo padalinyje (Lietuvoje), galima pasikreipti į frančizės būstinę užsienyje, kad įvertintų ir nukreiptų. Atsiranda įtakingų senosios LSDP kartos dėdžių, kurie tokią iniciatyvą pasveikina ir palaiko parašu.

Kadangi suverenumo idėja Lietuvoje po sovietmečio apskritai nėra labai gyva, kadangi nedaug žmonių supranta, kad suverenumas yra aukščiausios valdžios savo teritorijoje turėjimas, šis LSDP talentų išsišokimas skandalo nesukels. Nors tikrai turėtų. Tebus bent dėmesys atkreiptas.

Ministrų paskyrimai partneriams gali patikti ir gali nepatikti, tačiau dėl to jų niekada neatsiklausiama, o jokia save gerbianti vyriausybė niekada nebando kištis į kitos šalies ministrų paskyrimus ir bendrauja su visais. Meloni tinkasi su Trudeau, Macronas su Sunaku ir nesirauko, nerodo simpatijų ir antipatijų, iš kurių tiesiog išaugama, suaugus profesinei veiklai. Arba ne.

Politinė reklama.