Savivaldos rinkimai baigėsi. Apsispręsdami juose dalyvauti iš anksto žinojome ir viešai deklaravome, kad suprantame, jog tikros savivaldos Lietuvoje nėra. Vietos karaliukų valdomi miestai ir rajonai iš tikrųjų yra ne savivaldžios laisvų piliečių bendruomenės. Jie veikiau panašesni į privilegijas steigti miestus ir miestelius turėjusių karalių arba jas gaudavusių didikų tėvonijas, kuriose gyveno visiškai nuo valdovų malonės priklausę žmonės.
Buvo aišku ir tai, kad nesant tikros savivaldos, rinkimai iš esmės virsta nomenklatūrinių visuomeninių komitetų ir partinių klanų grumtynėmis dėl teisės susodinti į šiltas vieteles „nusipelniusius gyventi geriau“ vadinamuosius „savus žmones“ ir galimybės dalyvauti savivaldybių išteklių dalybose tarp vietos verslo grupuočių. Jeigu Nacionalinis susivienijimas būtų siekęs tik šito, dalyvauti rinkimuose tikrai nebūtų buvę prasmės.
Tokią prasmę galėjo suteikti tik tolesnis ir aukštesnis tikslas – esminių permainų Lietuvoje siekis. Užsibrėžėme konkretų uždavinį – įrodyti, kad tikrų permainų siekiantys politiniai sambūriai nėra iš anksto pasmerkti amžinai pralaimėti. Reikėjo bent vieno sėkmės pavyzdžio, kuris išsklaidytų visuomenėje sukerojusį ir daugybės geranoriškų žmonių valią veikti paralyžiuojantį išankstinį įsitikinimą, kad nedemokratinė valdymo sistema yra tvirta kaip gelžbetoninė siena ir net neverta mėginti jos išjudinti.
Vilnius yra akivaizdus įrodymas: TAI ĮMANOMA. Kita pamoka – tai pasiekiama tik tvirtų ir bendro tikslo sutelktų bendražygių sunkiu ir kantriu darbu. Nacionalinio susivienijimo savanoriai ištisus du mėnesius atkakliai dirbo Vilniuje atšiauriomis žiemos sąlygomis, ištverdami geliančią žvarbą ir stingdantį šaltį, per lietų, pūgą ir siaučiantį vėją… Akyse vis iškyla sukrečiančio jų pasiaukojamo triūso vaizdai.
Didžiulis ačiū jiems ir visiems, kitaip prisidėjusiems prie šios sėkmės. Ir, be abejo, ačiū garbingojo Gedimino miesto rinkėjams, savo balsais parėmusiems mūsų kandidatą į sostinės merus Vytautą Sinicą ir partijos rinkiminį sąrašą.
Suprantame, kad tai ilgo ir sunkaus Nacionalinio susivienijimo kelio į daug didesnį tikslą pradžia. Žengtas tik pirmasis nedidelis žingsnis. Bet jis be galo svarbus. Padarysime viską, kad įžiebta tikėjimo sunkaus darbo nauda ir prasme kibirkštėlė bei atgijusi permainų visoje šalyje viltis jau niekada neužgestų.
Mano ir Vytauto Sinicos interviu ELTA spaudos konferencijoje perteiktas komentare esančioje DELFI straipsnio nuorodoje ČIA.
Nacionalinis susivienijimas!
NS pasitikiu 100%, nes aplink jį susitelkė ne vatnikai ir visokio plauko sukčiai, o lietuvių Tautos žmonės, matantys griūvančią savo Tėvynę, ir skubantys padėti jai atsilaikyti. Junkimės į šią partiją, padėkime jiems dirbti labai sunkų darbą.