Vakar buvo paskelbtas Nacionalinio susivienijimo rinkimų į Europos parlameną šūkis. Pirmojoje jo dalyje didžiosiomis raidėmis išskirtas žodis VALSTYBĖ.
Ir koks sutapimas: šiandien skaitome žinią, kad SEB bankas vienu ypu padvigubino savo paslaugų įkainius. Net pensininkams ir neturtingiausiems klientams. Pasiteisinimas – įkainiai seniai nedidinti, o ir ta infliacija smaugia. Nors pelnai rekordiškai dideli ir toliau auga. Tiesa, už padidėjusius paslaugų įkainius klientai gaus pasakišką kompensaciją – iš kukurūzų pagamintas, taigi ekologiškesnes mokėjimo korteles. Nuostabi kompensacija – gaus neįkainojamą privilegiją ir garbę pasijausti didvyriais planetos gelbėtojais nuo globalaus atšilimo.
Kodėl ir kaip visa tai įmanoma? Atsakymas yra pati banko vizitinė kortelė: „SEB bankas – Lietuvos komercinis bankas. Švedijos SEB bankų grupės narys.“ Taigi – lyg ir Lietuvos, bet galiausiai ir iš tiesų – Švedijos.
Toliau belieka pagalvoti ir mintyse paklausti savęs: ar šis bankas išdrįstų šitaip padidinti įkainius savo kilmės šalyje ir nieko neaiškindamas drastiškai apmokestinti Švedijos piliečius? Atsakymas akivaizdus: be abejo, ne. Šitaip plėšikauti neleistų Švedijos valstybės valdžia.
Bet Lietuvoje – galima. Juk tai – tik valstybės atributais apkamšyta ekonominė kolonija. Jos administratoriai prieš užsienio bankus dreba kaip epušės lapeliai. Per daugybę metų neįmanoma prisiminti atvejo, kad jie būtų išdrįsę užstoti savo šalies žmones ir ginti juos nuo tokio plėšikavimo.
Net užuominos, kad Lietuvoje reikėtų steigti bent ribotas komercines funkcijas vykdantį nacionalinį banką yra negailestingai išjuokiamos tarsi būtų beprotybė ir tiesiog nuskandinamos pašaipų ir patyčių sraute.
Nuo pat Nacionalinio susivienijimo susikūrimo išsikėlėme tikslą susigrąžinti valstybę. Šis raginimas yra visoje Lietuvoje platinamo mūsų laikraščio tikrasis pavadinimas. Iš pradžių nedaug kas suprato, kokią dar valstybę sumanė susigrąžinti tie Nacionalinio susivienijimo keistuoliai. Argi lietuviai neturi valstybės?! – tokią kandžią ar net piktą repliką teko ne kartą išgirsti pašnekovui paėmus laikraštį ir žvilgtelėjus į jo antraštę.
Per kelis sunkaus aiškinamojo darbo metus suprantančių reikalo esmę smarkiai pagausėjo. Vis dėlto įsitikinome, kad nėra taip lengva suvokti, jog vėliavą, herbą, prezidentą, ministrus, ambasadorius ir net kariuomenę turinti šalis savaime nėra tikra ir visavertė valstybė. Ji tėra valstybę imituojantis išorinis fasadas, jeigu neturi pirmiausia savo piliečiams tarnaujančios ir jų interesus tvirtai ginančios nacionalinės valdžios.
Šito nesuprantančių piliečių dar yra gerokai daugiau, negu norėtųsi. Ar perskaičius šią žinią apie SEB banko elgesį dar gali būti neaišku, kodėl Lietuva turi būti valstybė, ir kam toji valstybė reikalinga? Juo daugiau žmonių šitaip susimąstys išgirdę panašias istorijas, juo greičiau pasikeis Lietuva. Ekonominė kolonija virs valstybe. Šito siekiame ne vienerius metus ir atkakliai sieksime toliau.
Platesnio TV3 straipsnio nuoroda ČIA. Politinė reklama.
Argi Lietuva ne valstybė? Nepaisant visų Radžvilo išvedžiojimų, man ji valstybė. Gal Radžvilui ne.