Nacionalinis susivienijimas išgyvena giliausią savo istorijoje krizę, kuri jau peržengė paprasto vidinio ginčo ribas ir virto atviru partijos skilimu. Šio konflikto ištakos siekia dar Seimo rinkimų kampanijos laikus, kai paaiškėjo esminiai organizaciniai trūkumai, nevienodas kandidatų aprūpinimas reklamine medžiaga ir didžiulė partijos skola, apie kurią nežinojo nei vadovybė, nei štabas. Tačiau tikroji priežastis – politinė: dalis narių nebenori, kad NS būtų laikomas „kraštutine dešiniąja“ partija, ir siekia kursą pakeisti taip, kad ji integruotųsi į esamą politinę sistemą.
Šia tema paskelbtas pokalbis su prof. dr. Vytautu Radžvilu portale kaunieciams.lt
Kokios yra tikrosios Nacionaliniame susivienijime vykstančio vidaus konflikto priežastys?
Įvardinčiau vieną šalutinę ir vieną pagrindinę priežastį. Pirmąją pavadinčiau konfliktą galutinai įžiebusią kibirkštimi. Ja tapo dar Seimo rinkimų kampanijos metu NS valdybos inicijuotas tyrimas. Daugelis partijos kandidatų skundėsi dėl organizacinių nesklandumų ir ypač akivaizdžiai matomo nevienodo jų aprūpinimo reklamine medžiaga vienmandatėse apygardose. Pradedant tyrimą manyta, kad tie trūkumai nebus itin dideli, o juos išsiaiškinti verta tik tam, kad padarytos klaidos nebūtų kartojamos ateityje.
Tačiau lapkričio pabaigoje sužinota, kad NS po rinkimų turi didžiulę mūsų biudžeto mastais skolą, apie kurią neįtarė partijos ir rinkimų štabo vadovybė. Maža to, paaiškėja, kad didžioji tos skolos dalis buvo apgaulės būdu iš partijos bendražygio išviliotos lėšos, iš anksto žinant, kad jų bus neįmanoma grąžinti sutartu laiku. Galiausiai sužinota, kad slapčia nuo partijos ir rinkimų štabo vadovybės smarkiai viršytos kai kurios rinkimų biudžeto eilutės buvo iš esmės skirtos apmokėti V. Sinicos ir jam artimų keleto kandidatų reklamos priemones. Šias priemones užsakinėjo ir už jas apmokėdavo kampanijos iždininkas A. Simutis, o vienintelis apie tai žinojęs vadovybės narys buvo V. Sinica.
Kodėl ši situacija virto tokiu aštriu konfliktu, ar nebuvo įmanoma jo išvengti?
Žmogiškai suprantamas V. Sinicos ir jo draugų troškimas tapti Seimo nariais. Bėda ta, kad šis begalinis troškimas pastūmėjo prarasti galvas ir pasinaudoti partijos rinkimų biudžetu tarsi nuosava pinigine. Vis dėlto net tokiomis aplinkybėmis buvo galimybė ir siūlyta viską ramiai išsiaiškinti ir konstruktyviai išspręsti klausimą.
Bet galbūt todėl, kad tyrimo komisijų ataskaitų išvados buvo pagrįstos nepaneigiamais dokumentais ir skaičiais, buvo griebtasi įžūliausios ir brutaliausios savigynos strategijos. Turbūt norėdami išeiti iš šios nemalonios istorijos, kaip sakoma, švarutėliai, neoficialią rinkimų kampaniją ir jos finansavimą partijos sąskaita „susikombinavę“ vadinamosios „Sinicos aplinkos“ žmonės pareikalavo nei daug, nei mažai, o sušaukti neeilinį NS suvažiavimą.
Atrodo, neregėta Lietuvoje. Neprisimenu kito tokio renginio, kurio darbotvarkėje būtų vienintelis klausimas – žūtbūt nušalinti rinkimų kampanijos tyrimą iniciavusią partijos vadovybę. Apie šiurkščius NS Įstatų pažeidimus ir partijos narių kvietimo į renginį metodus čia plačiau kalbėti neišeina.
Kokie yra Jūsų vadovaujamos partijos Valdybos teisiniai santykiai su rugsėjo 6 d. Vilniuje įvykusio dalies partijos narių susibūrimo organizatoriais bei finansinius pažeidimus rinkimų kampanijos metu galimai padariusiu iždininku?
Dėl vadinamojo „neeilinio suvažiavimo“ viskas gana aišku. Kaip minėta, jis sušauktas neteisėtai, o jame priimti sprendimai teisiškai yra negaliojantys nuo priėmimo momento. Tad belieka sulaukti TM sprendimo, po kurio taps aišku, kaip situacija klostysis toliau.
Dėl buvusio iždininko galiu pasakyti, kad jis pamėgino kreiptis į prokuratūrą dėl neva galimo jo šmeižto. Bet ten nuvykus užteko nuosekliai papasakoti apie rinkimų kampanijos iždininko veiksmus, kad nuo to laiko, o tai buvo seniai, nebūtų jokių žinių ar juo labiau pretenzijų.
Savo ruožtu nesuprantu, kodėl V. Sinica ironiškai žvelgia į šiam asmeniui iškeltą ieškinį bent iš dalies atlyginti partijai padarytą žalą. Beje, šis mėgina procedūriškai vilkinti ieškinio nagrinėjimą, turbūt tikėdamasis palankaus TM sprendimo dėl „neeilinio suvažiavimo“ teisėtumo. Tikslas nėra atkeršyti ir nubausti – teisingumui atkurti užtenka atlyginti žalą.
Kokia vis dėlto yra pagrindinė konflikto ir praktiškai jau įvykusio skilimo priežastis?
Spėlioti dėl pagrindinės priežasties nėra reikalo – ji yra politinė ir tik politinė. Jokiu būdu ne asmeninė ir psichologinė, kaip mėgina aiškinti V. Sinica ir jo šalininkai. Tiesa ta, kad dalis NS narių paprasčiausiai pavargo ir nenori būti „kraštutine dešiniąja“ partija, kaip ją klaidingai įvardija politologai ir žurnalistai.
Takoskyra atsirado ir vis labiau ryškėjo jau nuo pat partijos įsteigimo. Ateinantieji į partiją, ypač jauni žmonės, neslėpė, kad vienas svarbiausių jų siekių yra „susitvarkyti gyvenimą“, tai yra greitai ir lengvai patekti į Seimą ir atsidurti prie valdžios gėrybių stalo.
Netruko paaiškėti, kad būti tokioje „kraštutinės dešinės“ partijoje yra ne tik nenaudinga, bet ir nesaugu. Lengva prarasti darbą ir pajamas. Štai tada kai kurių jaunų žmonių galvose ir gimė planai keisti partijos kursą ir „integruotis“ į esamą partinę sistemą.
Tai reiškia – nebekelti politiškai nekorektiškų klausimų. NS šūkis „susigrąžinkime valstybę“ ypač nepatiko kai kuriems „Pro Patria“ sambūriui priklausantiems partijos nariams.
Takoskyra galutinai išryškėjo praėjusių metų vasarą, kai paaiškėjo, kad sambūrio nariai taip ir nesiryš pakabinti K. Škirpai skirtos atminimo lentos. Tai padaryta vyresniųjų NS narių iniciatyva. Todėl savaip logiška, kad norima tų „nepatogių“ narių atsikratyti, kad būtų galima dangstytis NS pavadinimu, bet „kraštutinę dešiniąją“ partiją nepastebimai pertvarkyti į tipišką konformistinę „konservatyvios dešinės“ partiją.
Tokio „atsinaujinimo“ siekiantys ir jį deklaruojantys žmonės, be abejo, norėtų, kad Lietuva būtų lietuviška. Bet šito norėdami jie taip pat nori ne tik nesusipykti su valdžia, bet ir tapti jos dalimi ir pyrago valgytojais. Todėl tenka išsiskirti.
Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas Pirmininką profesorių dr. Vytautą Radžvilą kalbino Vytautas Budnikas.
Viskas yra „aiškiau nei aišku”… Kad ir kaip sąjūdinio „politinio sukirpimo”, sudalyvavęs Lansbergio Vyckos sąjūdinėje kompanijoje Radžvilas samprotautų apie NS taburetkių stumdymo „politines priežastis”( Radžvilo pagimdytas, augintas, mokytas.. jaunasis „politikas” Sinica po kelių metų „mokslo”, tapo „politinių mokslų daktaras”, „patvarkė” savo mokytoją „habilituotą profesorių” Radžvilą, jam net „nesuuodus”, kad yra savo mokinio Sinicos „tvarkomas”), bent kiek adekvačiai realybę suvokiantis žmogus žino, kad nuo sąjūdinių laikų Lietuvos „politiniame” gyvenime „politinių” chebrų atsiradimas, vidaus ir „politinių” chebrų tarpusavio kovos vyko ir vyksta tik dėl „poltinėms” chebroms vadovaujančių taburetkių, įvairių valdžių taburetkių, kurios suteikia vietos politikieriams daugiau mažiau „pasitvarkyti” savo „partinius” ar „politinius” gyvenimus… Gyvenimo pasigerinimo pavyzdžių konkuruojančios „politinės” chebros apie „veikėjus” skelbė ir skelbia pakankamai nuo pat 1991… Vienintelė lietuviškos „demokratijos” varomoji „politinė”jėga nepajudinamai buvo ir yra, kaip iš „politikos” pramisti, pakilti aukščiau vietinio pramitimo ir poreikių tenkinimo grandinėje, atsisėdus atitinkamoje taburetkėje prie pinigų srautų kontrolės…
Gal pasižiūrėkime į Seimo nariu tapusio NS atstovo Vytauto Sinicos veiklos rezultatus Seime – manau, jo ryžto ir argumentų dėka Seime atmestas Tomaševskio partijos atstovų pateiktas Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-2242, kuriuo galimai siekta įtvirtinti faktinę dvikalbystę ( vieši užrašai, vietovių ir gatvių pavadinimai ir nevalstybine kalba, nevalstybinių kalbų vartojimas valstybinėse įstaigose ir pan.), o kas gali paneigti, kad ir faktinę pietryčių Lietuvos autonomiją? Ar gerb. Radžvilas to nemato?
Problemos esmė pavadinime „nacionalinis” ir „susivienijimas”. „Nacionalinis”, tai apie ką? Amžinos istorinės nuoskaudų ir kančių mantrą, rezistenciją prieš įsivaizduojamas „blogio galias”, mažos korumpuotos valstybėlės vidaus ekonominėje realybėje? Kilometrinių minties galiūno paklodžių skaitymai, kviečiant jaunąją visuomenę jungtis prie Radžvilo sekėjų davatkėlių kentėtojų būrelio?
„Susivienijimas”, tai vienyti, jungti senąją ir jaunąją kartas, atsiribojusius nuo valstybės žmones su patriotiška visuomenės dalimi? Kas pasiekta? Atsisveikinta su perspektyviais jaunais NS judėjimo politikais? Suskaldyta maža partija? Visuomenės patriotiškumo lygis einant ketvirtiems karo metams? Jaunoji karta tebeateina į valstybės gyvenimą, įtikinti, kad Lietuvą išlaisvino ir sukūrė Landsbergis, kad „nepriklausomybės garantui” negalėjo ir negali būti alernatyvos. Nes, ką, ketvirtais pilno karo su rusų pasauliu metais, veikia prof. habil. dr. Radžvilas? Bailiai ir neryžtingai „procedūrinasi” kamputyje, kaip ir, matomai, tada 90 aisiais…
Negebėdamas apgauti rinkėjų į valdžią nepateksi, nes prastuomenė myli melą ir lažą – baudžiavą.
Koks dievas galėjo sukurti tokį pasaulį, kuriame tiesa ir dora (viename) gali eiti pirmyn tik apgaulės ir melo keliu?
P.S. Jahvė… Mozė… judaizmas… Kristus… Saulius-Paulius…Konstantinas… krikščionybė…
Jei grubiai – Genova. Daugiau pasakyt negaliu – per silpnas ir gana bailokas.
Nei juoktis, nei verkti.
Jau kelintas straipsnis ir kokia gausa komentų PRIEŠ RADŽVILĄ. Realiai tai beveik visi PRIEŠ…
Kai aš – Stiklo Valytuvas, dar tiesos.lt laikais dėsčiau apie Radžvilą, Sinicą ir NS… kaip visi vieningai mane puolė…
Praėjo keli metai…
Ir visi stebėtinai praregėjo… Tas jūsų praregėjimas yra tapatus žiūrėjimui pro šiknaskylę (!!!):
Štai straipsnis ,,Ekranai ir vaikai: prarandame naująją kartą”.
Kiek komentarų, a? Rupūžės, girdite, kiek komentų..?
Kur jūsų pasipiktinimas TA ,,fotke” prie straipsnio?
Sakysite, o kuom ten piktintis? … negroidu!!! … negroidais brukamais per visus įmanomus variantus… visais pavidalais…
Tai tipiškas Overtono lango fragmentas… apie ką čia komentuotojai vengia net prasižioti… BYDLO ir Litvakijoje yra BYDLO…
TSRS laikų filmas ,,Rusijos imperijos karūna, arba ir vėl nesugaunamieji”. Ten tokie keturi šaunūs personažai – trys balti – du vaikinai ir mergina + ketvirtas – čigonas (!!!). Pagal pirminį sumanymą turėjo būti (internacionalinis – hmm?) NEGRAS, bet kadangi tarybinei liaudžiai būtų kiek per svetima ir nepriimtina, todėl buvo priimtas kompromisas – negrą pakeisti čigonu…
Minėtoje fotkėje DVI MERGAITĖS ir VIENAS BERNIUKAS (genderizmas, feminizmas ir sufražizmas Overtono lange).
Niekas nemato, niekas nesipiktina…
Visi užsiėmę politinėmis Radžvilo pakasynomis…
Joooo… Homo sapiens iš kitos pusės…
Kitas straipsnis ,,Režisierius Saulius Varnas: Baisu patirti, kas yra tikrajame valstybės plane”.
Komentų NULIS…
Pratrydusių patriotų portalo adeptai…
————————-
Likvidatorius 2025-09-24 , 00:19 rašo:
,,Ne grupė, o nykstanti „principingųjų” grupelė. O jei grupelės tikslas ir buvo būtent suvienyti patriotinius visuomenės lūkesčius ir nukanalizuoti, nusinešant viską į niekur?”
Lygiai apie tai rašiau dar tiesos.lt portale… kitais žodžiais… niekas, nič niekas net girdėti nenorėjo… girdi, neliesk radžvilioko… dabar tas ,,žemaičiuojantis” tra-ta-ta* pats varo ant to pačio radžvilioko laikančio mus idijotais ir kvailiais… ir dar kibirais semia pritariančius ‘laikus’…
‘Nukanalizuoti’, nėra vien NS tikslas…
To paties tikslo GALIMAI siekia tautininkai ir šauliai (į detales ir faktus nesileisiu, juk čia vis tiek prioritetai atitenka šūdmalystei).
Jau kelintą kartą keliu mintį, ir praktiškai tempiu prie tautos ir valstybės istorijos rašymo… jokio palaikymo…
—————————-
Degdami žvakutes Radžvilui užsidekite ir sau…
Kvailiai nėra mano tautiečiai !!!
…tra ta ta….tu toks protingas,kad net i NS taves neprieme…ar ne laikas tau laimes iekoti pas baltus ir pukuotus konserwatorius.
…gal paaiskintum,isminciau,….kas yra ..pritariantis laikas……arba….nepritariantis laikas…….gal,sakau,logika galvelej pasitvarkytum,paskui jau rasinetum ugningus prakeiksmus ir spygavimus.
…o dabar issijunk AdBloka ir megaukis reklama…..
Kalbasi du. Vienas klausia kito kaip jis jį vakar pavadino. „Na tuo, tuo, kuris visus kritikuoja…., a prisiminiau- kretinu”. Kai tik norima ką nors sužlugdyti, prasideda priekabių ieškojimas, kritika. Ko tik pvz. Tatai neprikaišiojo. Tai jis fondo pinigus išeikvojo, tai kolūkius sužlugdė, tai ne taip krizena, tai kalbos ilgos, tai, kad turtelį- tvartelį susigrąžino. Kai valstybės priešai nenorėjo jog Lukiškių aikštėje būtų pastatytas memorialas, kuriame atsispindėtų lietuvių kovų istorija dėl valstybingumo, laisvės ir nepriklausomybės, net ne už valstybės, bet už patriotų pinigus, kuriame Vytis būtų tik akcentas, tai visokių priekabų prisigalvojo: tai jiems žirgo kojos silpnos, tai uodega ne tuo kampu pakelta, tai Vytis- karo kurstytojas. Kad sužlugdyti patriotų išrinktą projektą, jį vetavo. Net sukūrė specialią organizaciją, parinko specialią vertinimo komisiją, kuri išrinko liaudyje pavadintą „Bulvių rūsiu”, „Šunų nukakinimo kalneliu” projektą. O kai patriotai, matydami, kad visos partijos Lietuvą veda į pražūtį susibūrė į Nacionalinio susivienijimo partiją, tai, mano nuomone, valstybės priešai sujudo ją peikti, kritikuoti, o kišeninė žiniasklaida iki šiol NS ignoruoja. Tad partijai beliko kaip knygnešių laikais žadinti liaudį atsibusti, atsitokėti, aiškinti savo programą prie bažnyčių, per renginius. Bet ir čia ji buvo rakštis, nes ne kartą pasitelkus policiją, mėginta aktyvistus išvaikyti. Bet nežiūrint valstybinio lygmens blokados, partija tapo žinoma, turi šiek tiek palaikytojų.Tada sujudę kritikai pradėjo ieškoti sliekų… Kaip ir Tatos atveju, pradėjo priekabiauti prie partijos pirmininko profesoriaus V. Radžvilo. Pasidarė kaip sovietmečio anekdote, kai buvo paklausta, ar įmanoma naktį, abipusiu sutarimu, pasimylėti su moteriške prie Lenino paminklo Lukiškių aikštėje. Visi paklaustieji, išskyrus vieną, atsakė, kad įmanoma. O tas vienas, kad neįmanoma ir argumentavo tuo, kad kaip mat atsirastų aibė patarėjų. Tad man įdomu, ar tie kritikai ir patarėjai dalyvavo nors viename NS partijos organizuotame renginyje: pagerbiant Lietuvos didvyrius, protestuojant prieš jų niekinimą, protesto mitinge prie vyriausybės prieš nevaldomą energetikos kainų didėjimą, mitinge prieš Sajūdžio lopšio- Sporto rūmų atidavimą žydų bendruomenei, kuri net savo tautiečių kapinių nesugeba prižiūrėti? Ir t.t..
O mitinguoti, protestuoti būtinai partija reikalinga? Ar pagerbti Lietuvos didvyrius reikia partijos? Tą gali sėkmingai daryti ir žmonės nepartiniai. Jeigu tikslas nebuvo valdžia, tai nieko Lietuvoje ir nepakeisite, tik be reikalo orą virpinote. Bet ir dar daug niuansų, jeigu Stankūnas Šarūno J. veiklą, kuris pristato paramą į Ukrainą, vadina beprasmę veikla ir rusijos piliečių kritiką – rasizmu, tai įdomu ar tai ne vatniko naratyvas? Gali Stankūnas mitinguoti, protestuoti prieš ką nori, bet jeigu jo naratyvas sutampa su rusijos, ( kad kam ta parama) tai ar reikalingas toks partijos narys?
Neįvardinat komentaro autoriui. Teigti, kad „Radžvilo flangas ėjo į Seimą, o nepatekę ėmė teisintis, jog valdžios nesiekė“, yra pernelyg supaprastinta ir rodo paviršutinišką politinės veiklos supratimą. Politinis veikimas nėra vien rinkimų rezultatų siekimas. Demokratijoje partijos ir judėjimai atlieka dvi funkcijas: ne tik siekia valdžios, bet ir formuoja visuomenės nuostatas, darbotvarkę, viešąją nuomonę. Tai, kad grupė politinių veikėjų pasirinko išlikti principingi ir atsisakė daryti kompromisus dėl postų, rodo ne „kliedesius“, o būtent politinį stuburą.
Teiginys, kad tik „patekimas į valdžią“ yra tikslas, yra klaidingas. Jei valdžia pasiekiama išduodant principus – ji tampa bevertė. Kaip tik tokia logika ir leidžia ateiti į valdžią populistams ar be stuburo veikėjams, kurie paskui „nieko nepadaro“.
Aha politinis stuburas. eiti į valdžią ir ten nepatekus jau keisti plokštelę, kad mes ne dėl valdžios, o tik šiaip ėjom į rinkimus. Tai kam eiti tada ir klaidinti žmones? Kam tada skaidyti balsus?
Galit ir be partijos, susikūrę į bočių grupę, sėdėti ir būti principingiems niekur neiti. Aa, nu nebent laikraščius dalinti, taip ” žadinant” tautą, kuri niekaip nepabunda. Nes matyt blogai žadintojų būrelis dirba.
Ne grupė, o nykstanti „principingųjų” grupelė. O jei grupelės tikslas ir buvo būtent suvienyti patriotinius visuomenės lūkesčius ir nukanalizuoti, nusinešant viską į niekur?
Bet kuriuo atveju, jei tikslas nėra valdžia, o bendras veikimas valstybės labui, tai nereikėtų pergyventi dėl nesėkmės rinkimuose ir ne kaltinti V.Sinicą ir kitus, o kaip tik linkėti sėkmės patekus į parlamentą ir visakeriopai padėti? Juk „principingųjų” tikslas yra valstybės ir tautos interesas?
..geras komas.Pritariu.
Pakalbėjo du partijos nariai tarp savęs :))))
Kam imti interviu, kai galima monologu pakalbėti. Bet matyt jau nebeišeina 12- tą straipsnį rašyti ir vis kitaip žodžius sudėlioti bandant, kad neatrodytų tas pats per tą patį.
Neatsibodo dar NS ex vadui tą pačią temą eskaluoti? Neturi ką veikt žmogelis matyt.
Radžvilo flangas ėjo irgi į Seimą, o ten nepatekę ėmė skleisti kliedesius, kad jų tikslas, siekis ir nebuvo Seimas. Jie pasirodo, net nenorėjo eiti į Seimą ir nesiekė valdžios. Bet patekus Sinicai, supyko, kad kažkas iš jaunesnių perspjovė Radžvilą reitingavime ir patekimu į Seimą ir užpavydėję išmetė iš partijos.
Tai kaip galite keisti kažką, jeigu jūsų tikslas ne valdžia, o tik paklodžių rašymas. Šitaip ir ateina tie patys į valdžią, arba populistai, kurie nieko nepadaro.
..Budnikas yra tas,kuris ivede kepcerine cenzura,tas,kuris palaiko Radzvilo flanga,atseit,grynuolis.Klausimai tendencingi – ne zodzio apie svietkos isvarymo mitingeli ir pozicija siuo klausimu.Neisgirdom cia nieko naujo,tik nuolat kartojamas mantras.Ne,neitikinamai viskas skamba,turetu but ir antros puses teiginiai ir argumentai.To nera,kas ir kelia abejones del Radzvilo sventumo,tyrumo bei skaistumo…..niex kic ce nekalc,merguzele,tu paci…
Kovos dėl patekimo į parlamentą, nelaimėjote, nes niekada neturėjote nei tikslo, nei noro juos laimėti.
Valstybėje šėlstant korupcijai, kriminalinėms partinėms lėšų įsisąvintojų gaujoms, pilnu tempu vykstant rusų pasaulio invazijai, slampinėti grupelei bendražygių, nešantis kryželį ir šv. Mergelės paveikslėlį, kviečiant Tautą jungtis prie jūsų nuobodžių ir neryžtingų amžinos rezistencijos propaguotojų kompanijos, tikrai neatitiko patriotiškos visuomenės dalies, kuri yra daug didesnė nei galvojote, lūkesčių.
Pavargo nabagai, gerai žinodami, kad tik meluodami ir apgaudinėdami rinkėjus gali pasiekti gerovę – gerybių lovį ir gyventi kitų sąskaita dezinformacijos propagandos epochoje. Už asmeninę gerovę pasiryžę bet kam, na, kad ir laukti kuo greitesnio išvadavimo – naujos okupacijos.
..nei si,nei ta cia suskelei..