Vytautas Budnikas. Visuomenės palaikymas ir eilinė intelektualų išdavystė

Ką  visiems mums reiškia visuomenės palaikymas?

Ogi drąsą ir pasitikėjimą savimi. Tai emocinė parama ir moralinis pritarimas, socialinis sutarties aktas, reikšmingas pripažinimas, kad mūsų pastangos, vertybės ir laikysena yra  kultūrinės sistemos dalis.

Drąsa dažniausiai kyla ne iš tuščio heroizmo, o iš suvokimo, kad nesi balsas dykumoje. Visuomenės palaikymas reiškia buvimą kartu, jis suteikia jėgų žmogui būti savimi, kalbėti, veikti.

Žinome, kad visada „veža“, jei žinai, kad už tavo pečių stovi  bendruomenė, tauta.

Mūsų disidentai, pokario partizanai, sovietų lageriuose ir KGB rūsiuose nukankinti Lietuvos  didvyriai iškentė kančias bei pažeminimus ir pakeltomis galvomis pasitiko mirtį, žinodami, kad jie kovoja už teisingą reikalą, juos palaiko ir juos užjaučia visa okupuota lietuvių tauta.

Unikalus atvejis Nepriklausomos Lietuvos istorijoje

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje turime itin retą, beveik unikalų atvejį, kai už meilę Lietuvai į teisiamųjų suolą stojo mokytoja, išdrįsusi pasakyti tiesą apie paniekintą Lietuvos valstybę ir ją reprezentuojančią valstybinę lietuvių kalbą.

2023-aisiais anglų kalbos mokytoja Alina Laučienė parašė straipsnį pavadinimu „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk“.

Jame kritikavo Lietuvoje gyvenančius kitakalbius, ypač tuos, kurie nesimoko valstybinės lietuvių kalbos.

Buvęs Landsbergio padėjėjas Mark Adam Harold, viešai pareiškęs „Fuck you, Lithuania“ ir lietuvius pavadinęs „smirdančiais“, kartu su privačiu detektyvu Olegu Rimanu pateikė skundus prokuratūrai, teigdami, esą mokytojos raginimas kitataučius kalbėti lietuviškai juos labai įžeidė, mat straipsnyje būta ne itin pagarbių pasakymų: galite važiuoti į savo plačią tėvynę ir ją ten puošti, nenurodinėkite kaip mums gyventi ir pan.

Policija tris kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš esmės teisingų pasakytų mokytojos žodžių, tačiau prokuroras Šarūnas Šimonis vis dėlto inicijavo bylą ir pakreipė ekspertizes taip, kad mokytoja būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl tokio viešai mesto absurdiško kaltinimo, kad Alina Laučienė neva siekė pažeminti kitataučius, ragindama juos kalbėti lietuviškai, mokytojos užtarti neatsirado kam. Taip mokytoja atsidūrė teisiamųjų suole.

Teismas truko dvejus su puse metų. Niekas iš politikų nepasirodė teisme ir nedrįso pasakyti ar užtarti mokytojos, kad lietuvių kalbos gynimas nėra nusikaltimas, kad tai yra šventa kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė pareiga, nes lietuvių kalba yra valstybinė kalba.

Teisme nepasirodė niekas iš tūkstantinės lituanistų bendruomenės

Nepasirodė ir niekas nei iš tūkstantinės lituanistų, nei iš visos švietimo bendruomenės su jų lyderiais priešakyje. Nekalbu apie kultūrininkus, norinčius „kitokios valstybės“ – jiems, lietuvių kalba, matyt, yra kosmosas.

Ir tai yra didžiausia mūsų inteligentų išdavystė, ypač lituanistų, kuriems lietuvių kalba yra kasdieninė juos maitinanti duona – be šios kalbos jie niekam visuomenėje nėra reikalingi (tačiau baimė pasąmonėje, matyt, tokia didelė, jog galima ir duonos išsižadėti).

Šis teismas atskleidė, kokioje baudžiavinėje būsenoje yra mūsų vartotojiška politinė sąmonė. Mokytojos išsižadėjo net ir Nacionalinis susivienijimas – ta politinė jėga, kuri nuolat kalba apie migrantus ir lietuvių tapatybę. Jų lyderiai netgi ėmė priekaištauti, kad  Alinos gynimas teisme jiems per brangiai kainuoja.

Tačiau mokytojos ginti stojo kolegos iš Tautos forumo. Du su puse metų jie kantriai su kaltinamąja mynė teismų slenksčius, guodė ir palaikė ją.

Ir prokuratūra atsitraukė. Generalinė prokuratūra nušalino prokurorą Š. Šimonį. Pripažino, kad per ikiteisminį tyrimą buvo padaryta procedūrinių klaidų. Netgi prokurorą Šimonį švelniai įspėjo (Tegu Dievas jam būna teisėjas).

Paskyrė kitą kaltintoją – Darių Čapliką. Šis išmintingai įvertinęs situaciją teisme pareiškė, kad kalinamosios publikacijos pobūdis nėra toks, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Jo vertinimu, pasisakymai nebuvo pakankamai rimti, kad sudarytų nusikaltimą. Ir prašė teismą mokytoją dėl kitataučių žeminimo visiškai išteisinti.

Tai itin retas Lietuvoje atvejis, kai prokurorai patys prašo išteisinti apkaltintą asmenį dėl neapykantos kurstymo.

Prokuroras pripažino, kad A. Laučienė nepadarė nusikaltimo ir sutiko, kad valstybė turi jai sumokėti už advokato pagalbą.

Pagal prokuratūros pirminį kaltinimą A. Laučienei grėsė bauda, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Mokytoja drąsiai stojo prieš teismą

„Stoviu prieš jus drąsiai, išsakiau asmeninę nuomonę ir požiūrį. Tokią teisę man suteikė Konstitucija, ji leidžia reikšti savo nuomonę, Viliuosi, kad šalis saugo ir gerbia patriotus. Padariau viską, gindama tautos laisvę ir kalbą“, – sakė savo baigiamojoje kalboje A. Laučienė.

Ji teigė, kad nėra priešiška kitataučiams. Atvirkščiai, – kalbų mokėjimas atveria daugiau galimybių gyvenime. „Man svarbu, ar kitatautis lojalus mano šaliai, ar jis neniekina lietuvių tautos, ar jis įsiliejęs į valstybės gerovės kūrimą“, – kalbėjo ji.

Primename, kad anglų kalbos mokytoja rašė: „Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite savo verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams“.

„O pas mus rusiškai (!) kalbančios parduotuvių kasininkės ukrainietės niekaip nesugeba išstenėti lietuviškai: „Prašom, ačiū, prašom paimti kvitą, geros dienos!“. Aptarnavimo srityje, užėjus karui Ukrainoje, pradėjo klestėti baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitataučių pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti „Prašom“. Išmoko iš Ukrainos rusų. Ar leisime taip ir toliau tęstis?“

„Kiekvienas lietuvis tokiai kasininkei turi priminti mandagaus aptarnavimo taisykles ir išsikviesti vadybininką pasiaiškinti. Bet čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi“, – savo straipsnyje rašė A. Liaučienė.

Išvadas pateikė net 8 ekspertai

Šį tekstą nagrinėjo ir išvadas pateikė net 8 ekspertai. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertės Samanta Kietytė ir Gintarė Herasimenkienė teigė, kad straipsnyje skleidžiamos supriešinimo idėjos, bet paskui sau prieštaraudamos teigė, jog vis dėlto pateikiama išlyga kitataučiams – jie turi išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Tuo tarpu kalbos ekspertas Laimutis Laužikas teigė, tekste įžvelgęs kritiką kitataučiams dėl esą jų nenoro pritapti Lietuvoje.

Grupė autoritetingų Lietuvos psichologų taip pat pateikė ekspertinę išvadą, kurioje patvirtino, jog minėtame A. Laučienės straipsnyje jokio kitataučių žeminimo įžvelgti neįmanoma.

Kaltinamosios advokatas Tomas Januškevičius pareiškė, kad jo klientė smerkia ne tautas, o tik tuos, kurie nesimoko valstybinės kalbos, kaltinamoji nesiekė ką nors įskaudinti.

„Ji ragino nepritarti nepriimtinam elgesiui, to su niekinimu tapatinti negalima, ji siūlė integruoti į visuomenę“, – sakė advokatas. Jis minėjo sovietų ir lenkų okupacijas, kalbėjo apie Rusijos intervencijas, kurias pastaroji pateisina, neva ginanti rusakalbius. „Tai nėra jokia neapykanta, tai raginimas saugoti savo kalbą“, – sakė advokatas.

Ypatinga byla

Alinos Laučienės byla išviešino skaudžiai sudėtingą klausimą dėl žodžio laisvės mūsų šalyje ir dvigubų valstybės standartų. Tai ypatinga byla, kurios tema jautri tiek teisės, tiek demokratijos vertinimo požiūriu.

Vienu atveju valstybė ikiteisminį tyrimą nutraukia remiantis tos pačios ekspertės G. Herasimenkienės išvada dėl pernai Šalčininkų gyventojų Genadij Rogač ir Pavel Ivaško vaizdo įrašo internete, kur šie asmenys šlykščiausiais žodžiais tyčiojosi iš Lietuvos ir įžeidinėjo ukrainiečius – abu sėbrai nešvankiais žodžiais plūdo lietuvius, vadindami juos pederastais, tyčiojosi iš ukrainiečių, sakė norintys iššaudyti Seimą ir tik laukia, kada Lietuvą užims Rusijos kariuomenė.

Generalinė prokuratūra taip pat nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Algio Ramanausko pasisakymų pokalbyje su Vytautu Sinica „YouTube“ platformoje, kuriame A. Ramanauskas siūlė iš rusakalbių atimti vaikus, o vėliau juos sušaudyti.

Tuo tarpu A. Laučienės atveju už publikaciją, kurioje kitataučiai buvo raginami mokytis valstybinės lietuvių kalbos, teisėsauga šią mokytoją pasodino į teisiamųjų suolą.

Jeigu baimė dėl duonos kąsnio dar galutinai neatėmė savigarbos ir žmogiškojo orumo likučių, Lietuvos lituanistams ir visai akademinei bendruomenei yra apie ką susimąstyti.

Teismo posėdžius stebėjo itin didelis būrys Tautos forumo narių, tarp jų ir profesorius habil. dr. Vytautas Radžvilas. Mokytojos baigiamoji kalba buvo palydėta plojimais.

Teisėja Evelina Petraitienė nuosprendį Alinai Laučinei skelbs kitų metų sausio 9 dieną.