Neeiliniame Vyriausybės posėdyje aptartos ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui priemonių planas, atsižvelgiant į koronaviruso ir įvesto karantino nuostolius, kurie palies šalies verslą bei ekonomiką.
Vertinant COVID-19 pandemijos poveikį, Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti planą, kuriame numatytos priemonės, būtinos sveikatos apsaugos paslaugų užtikrinimui, darbo vietų išsaugojimui ir žmonių pajamų lygio palaikymui, verslo likvidumo išsaugojimui, ekonomikos skatinimui ir Valstybės iždo likvidumo užtikrinimui. Plane numatyta skirti 2,5 mlrd. eurų lėšų. Taip pat, atsižvelgus į sudėtingą situaciją nuspręsta didinti šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų.
Tam, kad žmonės gautų visas būtinas sveikatos apsaugos paslaugas ir būtinas medicinines priemones ar galėtų jas įsigyti, planuojama skirti 500 mln. eurų. Iš papildomai skirtų lėšų numatoma mokėti priedus prie atlyginimų medikams, kurie dirba COVID-19 protrūkio vietose.
Darbo vietų išsaugojimui ir gyventojų pajamų lygio palaikymui numatoma Valstybės parama prastovos ir dalinės prastovos atvejais, darbuotojui išmokant ne mažesnę nei MMA sumą. Valstybės lėšų dalis sudarytų 60 proc. Prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius karantino metu bus mokamos ligos išmokos. Savarankiškai dirbantieji, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, galės mokėti 250 eurų per mėnesį įmokas 3-ijų mėnesių laikotarpį, kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos.
Siekiant išlaikyti verslo likvidumą, Vyriausybės parengtame plane numatomos mokestinės lengvatos ir finansinė parama. Mokestinių nepriemokų išieškojimo stabdymas, mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų ir delspinigių ir galimybė atidėti GPM. Nutarta suteikti skubias mokestines paskolas, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Rekomenduojama savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių bei sudaryti sąlygas atidėti ar išdėstyti komunalinių paslaugų mokesčius.
Vertinant COVID-19 pandemijos neigiamą poveikį ekonomikai, numatyta spartinti investicijų programas, gerinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Taip pat, siūloma perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims. Tam numatoma skirti 250 mln. eurų suma. Priemonių plane siekiama spartinti valstybės biudžeto lėšų naudojimą einamosioms išlaidoms. Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esamas finansines priemones, valstybei prisiimant pirminę riziką.
Vyriausybės priimtos priemonės įsigalios jas priėmus Seime. Numatyta priemonių planą svarstyti jau rytoj. Atsižvelgus į COVID-19 sukeltas pasekmes ir keičiantis situacijai, priemonės galės būti koreguojamos.
