Kelnas, Vokietija. Vokietijos vyriausybė iš JAV karinių atsargų nupirks tris HIMARS paleidimo įrenginius ir perduos juos Ukrainai, – tai Vašingtone pareiškė gynybos ministras Borisas Pistorius.
Šis apsikeitimas iš esmės yra ginklų perdavimo apeinamasis sandoris, parengtas tuo metu, kai 61 mlrd. dolerių vertės įstatymo projekto, skirto karinei pagalbai Ukrainai, likimas Kongrese vis dar buvo abejotinas.
Įstatymų leidėjai galiausiai priėmė šį projketą balandžio pabaigoje po kelis mėnesius trukusio netikrumo, kai tam priešinosi izoliacionistiškai nusiteikę respublikonai, siejami su eksprezidentu D. Trumpu.
„Kongreso sprendimas mus aplenkė, bet mes jo laikomės”, – gegužės 9 d. žurnalistams sakė Pistorius, kalbėdamas apie planuojamą pirkinį, kuris, kaip pranešė „Der Spiegel”, Berlynui kainuos apie 30 mln. dolerių.
Ukrainos pareigūnai „Lockheed Martin” pagamintą didelio mobilumo artilerijos raketų sistemą apibūdino kaip labai svarbią atremiant pirmąją Rusijos puolimo bangą 2022 m.
Pistorius šią savaitę buvo išvykęs į kelionę susitikti su gynybos lyderiais Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, o penktadienį grįžo į Vokietiją.
Jis atvyko pasirengęs pateikti skaičius, pabrėžiančius Berlyno ir Vašingtono bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje – ryšius, kuriuos jis apibūdino kaip esminius, neapsiribojančius pakiliomis kalbomis apie dvi demokratines valstybes, kurių vertybės sutampa.
Vokietija yra sudariusi 380 sutarčių su JAV gynybos bendrovėmis, kurių vertė siekia 23 mlrd. eurų, arba 25 mlrd. dolerių, sakė Pistorius.
Tarp pastaraisiais metais Vokietijos užsakytų brangių JAV ginklų yra „Lockheed” naikintuvas F-35, „Boeing” jūrų stebėjimo lėktuvai P-8 „Poseidon” ir transporto sraigtasparniai „Chinook”, taip pat „Raytheon” oro gynybos sistema „Patriot”.
Šaltinis defensenews.com
jq7ifn