Vladimiras Laučius. Partiją pervadinti – iš „Vardan Lietuvos“ į „Vardan Lietuvos krikščionių demokratų“

Viena didžiausių politinių mįslių yra demokratai „Vardan Lietuvos“. Po rinkimų jie pareiškė, kad negali būti koalicijoje su valstiečiais, ir sukėlė didžiausias bangas, versdami ir socialdemokratus, ir prezidentūrą atsisakyti scenarijaus su valstiečiais ir sutikti su vieninteliu alternatyviu centro kairės scenarijumi – kad koalicijoje būtų „Nemuno aušra“.

Nebuvo laimingi nei socialdemokratai, nei prezidentūra, bet visi pakluso demokratų reikalavimui, nes priešingu atveju centro kairės koalicijos sulipdyti išvis nebūtų pavykę.

Tada įvyksta skandalas, ir iš premjero posto atsistatydina Gintautas Paluckas. Ir vėl demokratams nebepatinka valdančiosios koalicijos sudėtis!

Bet kuris pašalinis stebėtojas galėtų manyti, jog juos taip sukrėtė G. Palucko istorija, kad jie nebenori dirbti su socialdemokratais.

Bet – ne: jie nebenori likti koalicijoje ne dėl socialdemokratų, o dėl „Nemuno aušros“, kuri pastaruoju metu apskritai nebuvo nei labai girdima, nei matoma.

Palaukit, palaukit… Skandalas – G. Palucko, bet iš koalicijos reikia trauktis dėl R. Žemaitaičio?

Kodėl? Kur čia logika?

Jei problema – R. Žemaitaitis, tai kodėl koalicija nebetenkina būtent dabar, o ne birželį, gegužę, balandį arba tada, kai jis dar aktyviai „postino“ feisbuke, ko galbūt nereikėjo „postinti“?

Kodėl būtent dabar ėmė ir užkliuvo „Nemuno aušra“?

Na, logikos gal net neverta ieškoti. Ir kas bus toliau su išėjusiais į opoziciją demokratais?

Štai kas bus: jie taps beveik negirdimi, nematomi ir nebeįdomūs rinkėjams. Juos užgoš didžiausia opozicinė frakcija – Tėvynės sąjungos. Ir Liberalų sąjūdis daugeliui rinkėjų atrodys kaip geresnis pasirinkimas už demokratus.

Nes kas tokie yra liberalai – visiems daugmaž seniai aišku, o kas yra demokratai, kurie, pasirodo, negali dirbti nei su valstiečiais, nei su NA, nei su socdemais (nes šie gali dirbti su valstiečiais ir NA), žmonėms tikrai tampa nebeaišku.

Demokratai, ir taip neturėję aiškios tapatybės, virsta absoliučiai neįspėjama mįsle. O prie balsadėžių einantys rinkėjai spėlioti nebūna linkę – renkasi aiškesnius.

Pabuvus pusmetį valdžioje nueiti ant opozicijos atsarginių suolelių ir ten sėdėti beveik nematomiems už krikščionių demokratų nugarų?

Na, gal ir įdomi politinės komunikacijos strategija. Bet tada galima ir partiją pervadinti – iš „Vardan Lietuvos“ į „Vardan Lietuvos krikščionių demokratų“.

Būtų aiškiau.