Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui mesti įtarimai iš esmės naikina šią partiją kaip vieną pagrindinių galios žaidėjų ir dabartiniame Seime, ir galvojant apie artėjančias rinkimų kampanijas. Be Skvernelio ši partija – beveik pasmerkta išgyventi gilią krizę.
Politinės tapatybės atžvilgiu demokratai visą laiką be aiškesnės krypties dreifavo kažkur tarp Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir socialdemokratų. […]
Vis dėlto net ir patys demokratų politikai, kitaip nei valstiečiai, liberalai ir socialdemokratai, nelabai gerai žinojo, kas jie tokie, ir kliovėsi ne tiek partijos, kiek jos lyderio politiniu atpažįstamumu. Lyderiui pasitraukus, rinkėjams taps visiškai nebeaišku, kuo jiems grįsti savo pasirinkimą, jei svarstytų balsuoti už demokratus.
Jei Luką Savicką arba Virginijų Sinkevičių įsivaizduotume Liberalų sąjūdžio arba Tėvynės sąjungos Seimo frakcijoje, jie ten atrodytų labai organiškai – lyg visada ten buvę.
Natūraliai, nepabijokime to žodžio – vertybiškai tęstųsi ir Agnės Širinskienės politinė kelionė. Besikartojantys nusivylimai partijų lyderiais – iš pradžių Ramūnu Karbauskiu, po to Remigijumi Žemaitaičiu, o dabar, matyt, ir Skverneliu – gali nublokšti ją šioje kvapą gniaužiančioje Odisėjoje net į Tėvynės sąjungos glėbį. Gal ten ir yra jos tikroji Itakė?
Kad ir kaip būtų, demokratai neturi lyderio, kuris galėtų pakelti ir rezultatyviai nešti nukritusią partijos vėliavą. Tuo metu frakcijos narių, kurie nebūtinai norės likti frakcijoje ir partijoje, demokratai turi, ir tai – ne tik minėtoji Odisėjos herojė. Kęstutis Mažeika, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas ir Jekaterina Rojaka gali išeiti pas socialdemokratus, o Rima Baškienė (automatiškai užkirsdama kelią tą patį padaryti Širinskienei) – pas krikdemus.
Šitokiu Demokratų frakcijos Seime dekonstravimu labiausiai turėtų būti suinteresuoti socialdemokratai, kuriems, horizonte šmėžuojant politinėms skyryboms su „Nemuno aušra“, kiekvienas papildomas balsas turėtų būti svarbus. […]
[…] Iš demokratų bėdos savaip laimi ir Tėvynės sąjunga, į kurią demokratai net buvo ėmę lygiuotis, girdami tai Ingridą Šimonytę, tai Lauryną Kasčiūną, drauge su krikdemais pataikaudami agresyviam socialinių tinklų burbului ir tenkindami kaip niekad madingą aistrą esamai LRT administracijai. […]
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt
Vladimiras Laučius – ” Kas gali pasinaudoti Skvernelio PARTIJOS bėdomis”…
Daugiau nei juokingi yra tokio „valstybinio” darinio kaip lansberginio d**ių laivas, vietinių „intelektualų” partijos (politinės) „supratimas”, kuriems prieš rinkimus susibūrusi kaip Skvernelio chebra, buvusius Valinsko klounų sambrūzdis, „Drąsos kelio” judėjimas… yra „PARTIJOS”..
Beje, kaip ir tokių pseudo valstybinių darinių kitos „politinės partijos” esa, kaip iš Lansbergio Vyckos kosmonautas”… Kaip taip vadinamos esamos ir būsimos „sisteminės partijos” kaip pseudo „konservatoriais’, pseudo „socialdemokratai, laisviečiai, liberalai, tautininkai, miškininkai, šeimos gynėjai, žvėrelių mylėtojai, muselių nemylėtojai…”…
Greičiausiai, Mentelį-Skvernelį sutvarkė Albinuška – politikos, ekonomikos, teisingumo ir visų reikalų prižiūrėtojas, faktinis Kremliaus ambasadorius LT respublikoje.
Kai, nuo kontrabandinių eurų ir auksinių grandinėlių pertekliaus apsvaigusiam Menteliui susirodė, kad laimės paukštė jau rankose, augant apetitui, sugalvojo prasibrauti į kitų (anti)valstybinių grupuočių teritoriją ir pasikapstyti po senus Albinuškos failus, Albinuškai nebeliko kur trauktis, teko sodinti milicininką į vietą. Prisiminkite Mentelio berniuko Malinauskų Skirmantėlio neseną dokumentiką „Kas ir kodėl dirbo KGB, rengė orgijas… „
…ale,kaip smagu stebet,kaip dekingai tas malyna pjauna ir pasigardziuodamas eda savo buvusi boso lavoooona.Albinelis tikrai trina rankytem ir juokiasi.
….eina tie…ispustakiai velniop….kur sakninis zodis reiskia ir …puti,puvesis,ir …pustis – iki sprogimo,kaip varle pries lietu……………kurgi pades galvele dabar naslaitele beguune sirinskiene su kacioku…..kur gi begs,a tik ne i pseudokonserwantu kilkiu skardine,uzsikonservuot amziams,ba daugiau neber kur ir lakstyt..
Valodia yra gabus berniukas, politologinio pilstymo iš tuščio į kiaurą specialistas profesionalas, visas į mamą. Valodios mama, ponia Sofija, tuo tarpu, savo jaunystės nostalgiją rusų pasauliui į Lietuvą kviečia, nepailsdama Puškino ir Tolstojevskio eilėračiais lietuvius džiugina.