Daugelis žmonių matydami, kaip demokratiniu būdu iškyla autoritariniai prezidentai, kaip iškyla aukšti ir gražūs, bet nelabai protingi prezidentai, kaip aukščiausiose valstybės institucijose klesti korupcija ir melas, o savivaldybės murkdosi čekiukų bylose, abejoja demokratija. Jeigu jūs manote, kad šiandien turime demokratiją, kad visa valdžia kyla iš piliečių valios, tai reiškia, kad jūs nežinote, kokia ji turėtų būti. Šiuolaikinė demokratija yra teatras. Žmonės balsuoja už politines reklamas, už aukštus ir gražius kandidatus, už pažadus, kurie nebūna įgyvendinami. Tai ne demokratija – tai masinė manipuliacija.
Demokratijos negali būti ten, kur informacija valdoma kapitalo. Žmonės negali laisvai rinktis, kai jų nuomonę formuoja tie, kurie turi didelius pinigus, geriausius psichologus ir žiniasklaidos kanalus. Valdžia nėra žmonių, jei tarnauja užsienio korporacijoms. Tai rinkodaros mašina, kuri tik apsimeta politine sistema.
Negali būti demokratijos, kai dauguma balsuoja neturėdami supratimo apie šių dienų problemas. Jeigu minia nežino, kaip veikia ekonomika, energetika, ekologija, mokslas – ji balsuoja už iliuzijas, kurias kuria politikai. Tai ne balsavimas – tai aklas spėliojimas.
Jeigu jūs norite demokratijos, turite pašalinti sąlygas, kurios ją griauna. Žmonės turi būti mokomi ne politinių lozungų, o kritinio mąstymo, technologijų, sisteminio supratimo. Demokratija be žinių – tuščias laiko švaistymas. Demokratijos principas: piliečiai turi būti išsilavinę!
Pinigai negali būti valdymo įrankis. Kol egzistuoja ekonominis spaudimas, demokratija bus falsifikuota. Jeigu norite tikros demokratijos, turite kurti aplinką, kurioje informacija nėra perkama ir parduodama.
Kad ir kaip žmonės nenorėtų to girdėti, tikroji demokratija yra neįmanoma ir nepasiekiama. Matematika rodo, kad sistemos, naudojamos demokratijai palaikyti ir lyderiams rinkti, yra ydingos. Ideali demokratijos vizija niekada negali išsipildyti, o matematika nemeluoja.
Vienas seniausių balsavimo metodų pasaulyje yra sistema, kai rinkėjai prašomi pasirinkti vieną kandidatą, o laimi tas, kuris surinko daugiausiai balsų. Ši sistema, gyvuojanti nuo XIV amžiaus, buvo naudojama Britanijos Bendruomenių rūmuose ir tebėra paplitusi 44 šalyse, daugelis jų buvusios Britanijos kolonijos, įskaitant Jungtines Valstijas, kur ji daro įtaką nacionaliniams rinkimams. Problema su šia sistema yra ta, kad kartais į valdžią išrenkamas ne tas kandidatas, už kurį balsavo dauguma žmonių. Tai nutiko 2016 m. JAV rinkimuose, kai Donaldas Trumpas nugalėjo Hillary Clinton prezidento rinkimuose, nors gavo mažiau balsų.
2000 m. JAV prezidento rinkimuose Ralphas Naderis „pavogė“ balsus iš Alo Goro ir taip padėjo Džordžui W. Bushui laimėti. Sistema verčia rinkėjus balsuoti strategiškai, o ne už mėgstamą partiją, o tai yra ydinga sistema. Šis spaudimas veda prie valdžios koncentracijos didesnėse partijose.
Alternatyva šiai sistemai yra balsavimas pagal reitingą. Prancūzų matematikas Nicolas de Condorcet 1785 m. pasiūlė sistemą, pagal kurią nugalėtojas būtų tas, kuris gauna aukščiausius reitingus. Jei nė vienas kandidatas negauna absoliučios daugumos, kandidatas, surinkęs mažiausiai balsų, pašalinamas. Deja, jei pakankamai žmonių vienodai reitinguoja skirtingus kandidatus, tai sukuria aklavietę be aiškaus nugalėtojo. Per 150 metų po Condorceto mirties daugelis matematikų bandė sukurti tobulą balsavimo metodą.
1951 m. amerikiečių ekonomistas Kennethas Arrow pademonstravo, kad jei rinkimuose yra trys ar daugiau kandidatų, jokia reitingavimo sistema negalėtų idealiai atitikti visų teisingumo kriterijų. Ši neįmanomumo teorema, pelniusi jam Nobelio premiją, įformino reitinguoto balsavimo apribojimus. Arrow pasiūlė penkias balsavimo sąlygas: vienbalsiškumą, nediktatūriškumą, neribotą balsavimo sritį, tranzityvumą ir nesvarbių alternatyvų nepriklausomumą. Šios taisyklės būtinos racionaliam balsavimui, tačiau jis įrodė, kad joks balsavimo metodas negali jų visų patenkinti.
Arrow parodė, kad bet kuri reitingavimo sistema, atitinkanti penkias jo sąlygas, gali išrinkti diktatorių ir kenkia patiems demokratijos principams. Todėl sąžiningos balsavimo sistemos matematiškai neįmanoma pasiekti. Kennethas Arrow skeptiškai vertino reitinginius rinkimus, tačiau pripažino jų pranašumus.
Demokratija, nepaisant visų jos netobulumų, išlieka geriausiu pasirinkimu. Ji yra matematiškai neįmanoma, tačiau teisingumo ir atstovavimo principai daro ją vertinga. Vinstonas Čerčilis taikliai pastebėjo: „Demokratija yra blogiausia iš visų valdymo formų, tačiau nieko geresnio nesugalvota“.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Viniukas yra tas žmogus, Amerikos pilietis pagal motiną, kuris su dėde Džo pragėrė Baltijos šalis. Trumpas daro tą patį. Generolas, ypatingas Amerikės generolas, kuris kartu su pirmuoju USA Gynybos ministeriu su tuo nesutiko – buvo nugalabyti. Kažin kodėl apie tai nekalba Kapsukės absolventai – prapiesoriai ir akademikai? Ko nekalba apie juodlige užkrėstus pyragaičius vaikučias, negi ir po tiek metų jie mano, kad tai buvo dimokratijos triumfas vardan visuotinės pasaulio gerovės? Tai buvo neišsilavinusio mažaraščio nuomonė.
Sugalvota- tai „Meritokratija”
Nereikia cituoti čerčilio kaip kažkokio autoriteto- čia tas žmogelis kuris paimė valdyti imperiją- o po savęs paliko šūdo vertą graužtuką!
Kokia dalis piliečių tikrai žino ko jie nori i š demokratijos ir demokratiškai rinktos valdžios ? O kada rnkėjai renkasi apytikriai, ar taip svarbu kad rinkimų sistema (ir demokratija) veiktų nepriekaištingai?
Ideali yra valstybė iš vieno piliečio .Kada du, jau negali susitarti.
Demokratija be melo propagandos neįmanoma, kaip pasauliui išaiškino Amerikos propagandos tėvelis E.Bernays. Kad Amerika galėtų kartu su savo amžinąja sąjungininke Sovietija okupuoti ir pasidalinti Europą reikėjo apgauti Amerikės runkeliokus, kitaip niekaip konkurentės nebūtų nugalabiję. Nebūtų Vokietijos paverte griūvėsiais ir išprievartavę visas jų moteris – jaunas ir senas, net juodlige užkrėstais pyragaičiais per karvyčių pienelį nebūtų vaišinę.
Visgi demokratijos kokybė susijusi su rinkėjų mentalitetu ar/ir dalyvavimu rinkimuose.
Kas skaičiuoja balsus irgi labai svarbu, bet tai taip pat priklauso nuo rinkėjų mentaliteto.