[…] Karlas Marxas religiją vadino „opijumi liaudžiai“. Savo ruožtu prancūzų politikos teoretikas Raymonas Aronas, žodžių „opijus intelektualams“ autorius, naująją XX amžiaus religiją pavadino labai panašiai – ir kaip tik turėdamas galvoje Marxo įžvalgą.
Panašu, kad intelektualams po Arono knygos pasirodymo pavyko atversti liaudį į savo tikėjimą, ir dabar turime vieną bendrą opijų visiems: tikime pažanga, racionalumo pergale ir žmonijos neišvengiama evoliucija maždaug nuo homo erectus link Gretos Thunberg. Tikime taip aklai, kad net nebetikriname, ar Apšvietos vėliavą nešantys šių dienų tariami šviesuliai tikrai turi savyje to, kam juos įsivaizduojame atstovaujančius: proto, pakankamo išprusimo ir smegenų. […]
[…] Harvey Mansfieldas savo 1999 m. rašytoje įžangoje Arono knygai „The Opium of the Intellectuals“ pabrėžė, kad savo tikėjime skendintys intelektualai nesuvokia politikos esmės. Jiems politinė partinė kova atrodo esanti beprasmiška, neracionali, vulgari ir niekinga. Jie nori tokio pasaulio, kuriame partijų demokratinė konkurencija taps tokia pat nebereikalinga, kaip marksistams atrodė būsianti nebereikalinga valstybė, kai tik išauš komunizmas.
Aprašyto antipolitikos kulto padarinius šiandien visi puikiai matome. Demokratija, kurį laiką veikusi kaip tikra, neapsimestinė kairiųjų ir dešiniųjų partijų ir įsitikinimų kova, paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio link išsigimė į visa apimantį centrizmą. Kone visi kairieji ir dešinieji virto centro kairiaisiais ir centro dešiniaisiais. Ir šis dalykas buvo pateikiamas kaip racionali, rafinuota, evoliucijos mums visiems dovanojama neišvengiamybė.
Šio reiškinio priežastis knygoje „How Will Capitalism End? Essays on a Failing System“ įžvalgiai aprašė vokiečių ekonomikos sociologas Wolfgangas Streeckas. Jo žodžiais, dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje globalizacija virto pagrindine neoliberalųjį kapitalizmą legitimuojančia politine ir ekonomine formule, kurios esmę nusako vokiškas žodis Sachzwang, reiškiantis jokio pasirinkimo nepaliekančią faktinę prievartą. […]
[…] Taip globalizacijos diskursas, anot Streeck’o, vos per porą dešimtmečių įtvirtino naują – paklusnumo tarptautinių rinkų reikalavimams politinės ekonomijos logiką. Streecko knygoje šis reiškinys vadinamas NJA – „Nėra jokios alternatyvos“. Tik – centrizmas. Centrizmas, tapęs anksčiau aptarto intelektualų opijaus, kalbant Arono terminais, svarbiu ir neatsiejamu elementu.
Ir štai tada politikos avanscenoje pasirodo Viktoras Orbanas, Donaldas Trumpas, vokiečių AfD ir kiti nuostabūs dalykai, kuriais mus džiugina XXI amžius po didžiosios finansų krizės. Liberaliosios demokratijos politinei ortodoksijai, prieš kurį laiką virtusiai neginčijamu centrizmu, mestas labai rimtas iššūkis. Kokie mūsų laukia scenarijai ir tikėtinos raidos kryptis?
Viena galimų krypčių – tai galutinis „kairiųjų“ bei „dešiniųjų“ centristų supanašėjimas ir bendras veikimas nepaisant to, kad dalis jų vadinasi konservatoriais ir krikščionimis demokratais, kita dalis – liberalais, dar kita – socialdemokratais. Pavadinimai nieko nebereikš: išaušus dienai „X“, visi jie, kaip Petras Auštrevičius, Juknevičienė ir Žalimas, balsuos vadovaudamiesi ne tiek sąžine ir sveiku protu, kiek intelektualų opijumi.
Kita numanoma kryptis – dešinės ir kairės grįžimas į senąsias vagas, iš kurių prieš keletą dešimtmečių buvo neišmintingai išsukta. Kai kuriose Vakarų valstybėse ši tendencija lyg ir atsiranda, bet kol kas – labai vangiai ir, kaip šiandien madinga sakyti, vargu ar tai bus „tvaru“. Remiantis Lietuvos pavyzdžiais galima būtų tarti, kad veikiau ne Laurynas Kasčiūnas pasuks savo partija į dešinę, o partija pasuks Kasčiūną centro link.
Ko gero, svarstytini dar du scenarijai, susiję su MAGA ir AfD perspektyvomis. Čia, trumpai ir paprastai kabant, sąlyginai radikalių jėgų maištas prieš intelektualų opijų gali pasukti dviem kryptimis: arba labiau prieš opijų, arba – prieš intelektą.
Intelektui šiomis aplinkybėmis labai nepasisekė, nes jis, pastaraisiais dešimtmečiais būdamas klaidingai sutapatintas su tokių politikų, kaip Barackas Obama, Emmanuelis Macronas ir Kamala Harris politiniu įvaizdžiu (Lietuvoje – su Vilniaus burbulo politiniais ir protiniais paspirtukais), virsta taikiniu ir kovos auka. Jį, kaip priešą, viešojoje erdvėje tryps ir Trumpas, ir Remigijus Žemaitaitis, ir visa ta amžinųjų revoliucionierių minia, kuri visada jaučiasi kovojanti su „supuvusiu elitu“. […]
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt
Kai pamatau tekste lietuvių kalba pavardes su nelietuviškom raidėm ( bet…lietuviška galūne), atrodo labai keistai daugeliu asoektų.
,,Apie opijų intelektualams ir liaudžiai””
Liaudis ir intelektualai be opiumo negali.
Kuo tikriausi homo ***** ’ai, oi socialiniai ***** .
Autoriaus straipsniai aktualiom temom būna ryškūs, jų turinys su pretenzija į mokslinius-filosofinius pamąstymus. Beje, mus, privalomai mokytus marksizmo-leninizmo, tuometiniai žinovai kritikuodavo, jei bandydavome cituoti su „for”, „religija -opiumas liaudžiai” ir pataisydavo į „liaudies opiumas”, su „of”.
Vladimiras Laučius savo straipsnelyje ” Apie opijų intelektualams ir liaudžiai” bando „pavairuoti” į šiuolaikinę politinę „dešinę, kairę, centrą..” Bent kiek realybę suvokiantis, ne iš kalbų, o iš veiksmų sprendžiantis žmogus mato, kad politinės „kairės, dešinės, centrai” po sovietijos sugriovimo pasaulyje galutinai išnyko.. Beliko tik pavadinimai..
Gedemino „kalno svajokliui” Laučiui dar ” politikos avanscenoje pasirodo Viktoras Orbanas, Donaldas Trumpas, vokiečių AfD ir kiti NUOSTABŪS DALYKAI, kuriais mus DŽIUGINA XXI amžius po didžiosios finansų krizės. „…
Laučius pranašauja, kad NEGERUS DALYKUS…, kaip priešą, viešojoje erdvėje tryps ir Trumpas, ir Remigijus Žemaitaitis, ir visa ta amžinųjų revoliucionierių minia, kuri visada jaučiasi kovojanti su „supuvusiu elitu“. […]”
Daugiau nei reikia akivaizdžiai vietos žmonėms šių laikų „politines kaires, dešines”, visokius „politinius centrus su centrukais” demonstruoja lansberginio ***** laivo „politinė padangė”, vietinių „politikų” ne tik „dešinės, kairės, centro..” politinės kalbos, bet ypač jų daromi „politiniai kairės, dešinės, centro” veiksmai..
Na o apie pasaulio šiandieninių aristokratų, finansininkų, pramoninkų … „elito nesupuvimą” viską pasako šio „elito” gyvenimo epizodus užfiksavę, Trumpo dalinai paviešinami Epšteino užfiksuoti šio elito gyvenimo būdo, jų „aukštos'” moralės… failai..
Lansberginiame ***** laive teismai nustatė,kad Garlevos atveju „pedofilijos nebuvo”, pagrindinis teisybės ieškotojas Kedys „prisigėrė, pasbringo žole ir numirė”, o vienas iš Kedžio kaltintų pedofilų, važiavo mototiciklu vieškeliu, apvirto ir vieškelio baloje prigėrė… Kaip ir lietuviško „elito” atstovo Bartoševičiaus pedofilinimo bylą visi jau pamiršo, ji daugiau niekam neįdomi, nes Lietuvoje gali „atsitikti”, kad patys vaikučiai „lytiškai prievartavo” savo mokytoją Bartoševičių..
Tiesa, savo laiku Latvijos premjeras, kadjį paliktų ramybėje dėl vaikučių pedofilinimo, atsistatydino iš Latvijos premjero pareigų… Taip kad Lenino „pletkas”, kad „imperializmas yra paskutinė kapitalizmo stadija, nes jis „SUPUVO”, Epšteino failai tik patvirtina kad – PASAULIO ELITAS YRA VISIŠKAI SUPUVĘS, MORALIŠKAI VISIŠKAI DEGRADAVĘS, IŠSIGIMĘS…-, todėl, norint būti nors kiek objektyviam, PASAULIO ELITAS SUPUVĘS padoru rašyti be pedofilinių, geiropinių… „tolerancijos” kabučių..
Žinoma, šiam Prošalįeinančiam dėl visko kaltas „landsberginis ***** laivas”, nors ***** laivą parašė mžinas (nuo Sąjūdžio) stribokas V. Petkevičius. O šis rašeiva niekaip neišsibudina: opijus per stiprus…
Jo jo VyckaS, a.a. V. Petkevičius palyginus su Lansbergių Vycka yra „didelis stribokas”.. Šis „stribokas” buvo vienas iš pagrindinių ir sąjūdžio kūrėjų.. Tuo tarpu super puper pidarjotas Lansbergių Vycka sąjūdyje atsirado iš „niekur”, į sąjūdžio vadus Lansbergį Vycką prastūmė jo „dešinė ranka” KGB etatinis kadras Virgilijus Čepaitis..
Taip kad „stribokui” a.a. V. Petkevičiui iki 75 metams įslaptintų ir niekaip neišslaptinamų „ne stribokų”, kaip ir iki super puper „kovotojų už Lietuvos laisvę” kaip Lansbergis Vycka, Dalia Grybauskaitė…. yra labai toli…
Beje, lansberginis ***** laivas yra post sovietinės Lietuvos „valstybinė” forma eurosojūzo sudėtyje, kurią kūrė, kūrė.. ir sukūrė vietiniams runkeliams ( Lansbergio Vyckos klasifikacija, kaip ir kurdupeliai, šunauja, jo beretinių pasekėjų papildyta vatnykais, antivakseriais…) valdyti, juos „vesti šviesiu geyropos demokratijos keliu”… iki paskutinio neišmirusio, nenusižudžiusio, neišsivaikščiojusio lietuvio…
Nu ir nusirašei…” į sąjūdžio vadus Lansbergį Vycką prastūmė jo „dešinė ranka” KGB etatinis kadras Virgilijus Čepaitis…” Rusai sako: vri, no znaij mieru…” Arba paimk „žolės”
„Nu ir nusirašei..”, tik 75 metams įslaptinti ir juos aptarnaujantys pidarjotai, mėtydami „antikremlines” pėdas, pučiantys vieni kitiems šieno dūmą.., pamiršo, kada ir kaip buvo organizuotas, po perestroijkės „architekto” Jakovlevo atvežto į Vilnių Gorbačiovo susipažinti su pavyzdiniu „visuomeniniu” judėjimu Gorbačiovui remti išvykimo, sąjūdžio vado rinkimo naktinis, slaptas plenumas, kuriame buvo sukviesti ir sudalyvavo tik patikimi draugai, kurie sudarė tuometinio sąjūdžio išrinkto biuro mažumą..
Taip kad 75 metams įslaptintų ir jų palikuonių pidarjotinis šūkis – ” dadim stranie uglia mielkovo, no ***** -, gerai veikęs tarybiniams liumpenams „šauniais” devyniasdešimtaisiais, gali šiandiena „peremogiškai suskambėti”.. nebent beretkę vis dar dėvinčiam beviltiškam runkeliui..
štai Indijoje milijonai mergaičių, vos 12 metų, išleidžiamos už vyro, ir taip daro ne koks supuvęs, morališkai degradavęs elitas, bet priešingai.
„Sugedime Visur”, su „štai Indijoje” bandai morką tapatinti su vyro „anuo”… Indijos „didžiausios pasaulio demokratijos” pagrindas yra žmonių kastos. Žmonių „kastos” yra vergovinės santvarkos gradacija… Indijos „demokratijos” santvarkoje sąvokos moralė, mums suprantama prasme, neegzistuoja…
Viską lemia trumparegiškai nutylimas žmonių gausėjimas planetoje, visų pirma didžiausio pasaulinio skurdo regionuose. Padėtis nori nenori sutelkia VISŲ valstybių gyvenimą vartojimo, gamybos, resursų ir ekologinių problemų sprendimui. Ir racionalaus centro linkme stumia visas politines jėgas. Intelektualines irgi, kas, nesuprantantiems priežasties, atrodo panašu į opiumo veikimą. Tačiau maištas prieš visuotiną apkvaitimą , nesant priežasties supratimo, kvepia rimtais tarptautiniais konfliktais ir karais. Kodėl nutylimas svarbiausias veiksnys? Pasaulio likimu susirūpinusi Lietuva galėtų žmonių daugėjimo reikšmę tautų gyvenime iškelti JTO tribūnoje