Visą šį savaitgalį įvairūs medijų ruporai springte springo konkuruodami dėl to, kas aštriau pasisakys apie amerikiečių „išdavystę“ ir Ukrainos priverstinę „kapituliaciją“. 28 punktų susitarimo planas, kuriuo Donaldo Trumpo komanda siekia užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, buvo išdėtas į šuns dienas.
Eilinį kartą iškilūs vertintojai labai skubėjo ne tiek suvokti, kas iš tikrųjų vyksta, kiek pademonstruoti savo moralinio pranašumo įvaizdį. Juk, atrodo, taip patrauklu ir didinga, apsivilkus Imanuelio Kanto moralinio imperatyvo suknelę teatralizuotame politinių kostiumų vakarėlyje, paskelbti straipsnį kuriame nors leidinyje ar bent jau įrašą savo Facebook paskyroje siekiant visiems parodyti, kokie amoralūs tie išdavikai amerikiečiai ir koks nepaprastai moralus, principingas esate būtent jūs.
Tiesa, būta ir išimčių – ekspertų, kurie, deja, karo ir politikos vanagų sukeltame informaciniame triukšme liko neišgirsti. Tarp tokių išimčių buvo pasaulinio garso škotų istorikas Niall’as Fergusonas, tiesiai šviesiai parašęs: „The best is the enemy of the good. Contrary to recent press speculation, the draft 28-point plan for peace in Ukraine is in fact a reasonable basis for negotiations“ („Geriausia yra to, kas gera, priešas. Kitaip nei pateikiama žiniasklaidoje, 28 punktų taikos plano apmatai Ukrainai yra protinga derybų atspirtis“).
Lietuva kaip turbūt jokia kita šalis yra pratinama prie to, kad pirma reakcija į politines aktualijas, susijusias su mūsų regiono saugumu, turi būti moralinė isterija. Kad visi geriausi politikai ir ekspertai turi reaguodami verkti ir klykti, barstytis galvas pelenais ar bent jau kišti jas į atliekų dėžes, kaip tas „kultūrininkų protesto“ dalyvis, įkišęs savo makaulę ten, kur laikomos nerūšiuotos šiukšlės.
Bet šįkart Lietuvos užsienio politikos žinovų isterija skambėjo gana tirštame dalies Vakarų liberalų keltos isterijos fone. Daugelis jų jautėsi radę gerą progą patraukti per dantį Trumpo komandą dėl kompetencijų stokos ir prorusiškos orientacijos.
Ir iš tikrųjų su kai kuriomis kritikų pastabomis galima buvo sutikti. Jau vien kalbamą planą rengusio Steve’o Witcoff’o fenomenas seniai kelia klausimų dėl Trumpo aplinkos intelekto lygio.
Tas pats sakytina ir apie Trumpo pasirinktą žmogų, kuris turės vadovauti deryboms su Ukraina dėl plano įgyvendinimo: JAV armijos sekretorių Danielį Driscoll’ą. Tai senas viceprezidento J. D. Vance’o bendražygis, kurio vidurinės mokyklos mokinio lygio politinis amžius ir atitinkamas suvokimas apie problemas, kurias jam teks spręsti, vargu ar įkvepia optimizmo.
Ir vis dėlto kritikai daugiau prašovė negu pataikė. Prašovė pirmiausia todėl, kad, kaip sako Fergusonas, neturėdami ir nesiūlydami ukrainiečiams jokios geresnės alternatyvos užsipuolė tą vienintelį dokumentą, kuris bent jau hipotetiškai panašus į realią, o ne iš svajonių pasaulio atsinešta derybų tarp Ukrainos ir Rusijos atspirtį.
Ir kas juokingiausia – užsipuolė net tai, dėl ko Ukrainos valdžia rimtai svarstytų daryti esmines nuolaidas. Būti šventesniems už popiežių ir didesniems Ukrainos patriotams už Ukrainos patriotus – labai populiaru tarp dabartinių Vakarų liberalų ir ypač Lietuvoje, kurios užsienio politika šiuo metu yra labiausiai atitrūkusi nuo tikrovės per 35 nepriklausomybės metus.
Ukrainos ambasadorė JAV į naują trampistų aktyvizmo šuorą sureagavo palyginti ramiai ir santūriai: tiesiog kaip dar vieną bangą, kuri praeis ir nuslūgs lygiai taip, kaip nuslūgo Aliaskos susitikimo tarp Trumpo ir Vladimiro Putino banga. O juk po tos Aliaskos bangos Vašingtonas paskelbė apie skaudžias Rusijos naftos pramonei (vadinasi, ir asmeniškai Putinui) sankcijas.
Ir Fergusonas, ir Ukrainos ambasadorė, ir daugelis kitų sveiko proto ekspertų ir diplomatų gerai suvokė, kad Trumpas lieka ištikimas savo keistokam stiliui: skelti kokį nors rezonansinį akibrokštą, pažiūrėti, kaip jis suveiks, ir staiga, gal net visai netrukus, taip pakeisti savo poziciją, kad vakarykštis akibrokštas tampa nebeatpažįstamas ir pranyksta naujos dienos ar naujos savaitės realijose. Kaip kad nutiko su Niujorko meru ir daugeliu kitų jo staigių retorikos viražų. Juk tai – Trumpas.
Štai ir dabar, praėjus vos porai dienų po tariamo ultimatumo Kyjivui, Trumpas radikaliai pakeitė savo toną ir pareiškė, jog 28 punktų planas nėra galutinis pasiūlymas Ukrainai, kad galima derėtis. O svarbiausias derybų objektas ukrainiečiams – net ne tie Ukrainos kontroliuojami 25 proc. Donbaso teritorijos, kuriuos Putinas reikalauja jam atiduoti, o JAV saugumo garantijų Ukrainai tikslus išrašymas.
Viskas, tuo intriga iš esmės ir baigiasi. Jokios išdavystės nėra, pokalbiai dėl karo užbaigimo sąlygų toliau vyksta, Vašingtono spaudimas tai Ukrainai, tai Rusijai tai didėja, tai slūgsta, o visažinių kritikų savaitgalį sukelta isterija keliauja ten pat, kur buvo „kultūrininkų protesto“ dalyvio galva: į atliekų konteinerį.
Bet šis moralistiškai rėkiančių liberalų paklydimas, kai jie eilinį kartą prašovė dėl JAV galutinės pozicijos ir ukrainiečių prioritetų, yra dar toli gražu ne viskas.
<…>
Kalbu apie gražiai skambančius europiečių raginimus Kyjivui toliau drąsiai kariauti su Rusija ir kartu – apgailėtiną tų pačių europiečių nesugebėjimą padėti Ukrainai taip, kaip ji jau ne pirmus metus prašo.
Štai čia ir yra atgrasaus europinio moralizmo esmė. Kaip savo naujausioje publikacijoje britų leidinyje The Telegaph rašo Owenas Matthews’as, „apgaulingai besielgianti Europa nepadės Ukrainai kovoti“. Europiečiai, jo žodžiais, labai daug visko sugeba prižadėti, bet pažadai nevirsta tikrove, kai reikia nebe moralinės paramos, o labiau apčiuopiamų dalykų: ginklų ir pinigų. Čia ir dabar. <…>
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt
Esmė ne isterijoje, o Ukrainos kapituliacijos siekyje, kas ir vyksta jau visus metus. Jeigu to nebūtų, tai atsirastų ir tinkama parama bei ginkluotė atsilaikymui. Štai ir viskas. Visa kita tai tik bergždžios proto puikybės apsukos.
O žiniasklaida yra žiniasklaida. Kodėl Trumpo viražus turime suprasti, o žiniasklaidos kakofoniją neturime? Protingesni seniai priprato , o štai p. Laučius su įkarščiu vėl puolė žiniasklaidą auklėti…Kaip kad žiniasklaida Trumpą.
Po WWII Vakarų Europa tiesiog per jėgą hipių studentų jėgomis buvo verčiama „taikos ir pacifizmo tvirtove” Kuomet iš Maskvos irgi sklido panaši muzika, „chotiat li ruskije vojny”, tas nelabai rėžė akį. Bet kai Rusija pri e Putino staiga apgręžė ienas, pasirodė kad Europoje „staiga” neišeina. Net nuo 1 proc gynybai pereiti prie NATO standarto 2 proc oj kaip sunku. Pinigėliai reikalingi milijoninių migrantų armijų motiniškam priglobimui. Bet juk kova su rasizmu irgi iš „pasitaisiusios” pokarinės Europos naujos orientacijos.
…nesitikejau is sio zmogaus tokiu lekstu pamastymu ir vertinimu…….rekomenduociau Vladimirui atidziai pasiklausyti superekonomisto Lipsico komentaru apie Oranzado ir jo svainio Kusnerio planus apie 100mlrd.maxinacijas,pelna asmeniskai gaunant Kusneriui – 3mlrd.i metus…….bet,argi paklausys…….str.vertinu kaip pavirsutiniska,neinformatyvu ir kraipanti realiju vertinima.Gaila,nes kt.autoriaus pamintyjimai tikrai verti demesio.
Su tuo Ukrainos karu įvyko labai negeras dalykas: kadangi karas prasidėjo įvairiose Vakarų šalyse valdant „liberalams“ (t.y. nupušusiems woke’ams, leftistams ir neomarksistams) ir šie buvo pirmieji, kurie padėjo Ukrainai, Ukrainos rėmimas ir liko vadinamųjų „liberalų“ sritis, o Vakarų dešinieji dėl priešiškumo „liberalams“ tada ėmė slinkti į priešingą pusę, link rusofilijos (neįtikėtinas absurdas ir paradoksas, bet taip). Įprastu atveju Vakarų civilizacijos gynimas būtų dešiniųjų sritis, o visokie nukvakę kairuoliai galėtų seilėtis su rusofilija; bet šį kartą viskas įvyko atvirkščiai, tarsi tragedijų aktorius ir juokdarys būtų pasikeitę savo scenos kostiumais ir mėgintų vaidinti vienas kito vaidmenį.
Panašus reiškinys buvo Lietuvoje su Valdovų rūmų atstatymu: kadangi tai daryti pradėjo Brazauskas, tai konservai, adamkai, bačkiai, naujieji židiniai ir panaši dvasinguomenė buvo prieš. O juk įprastu atveju būtų turėję būti atvirkščiai: dešinieji ir dvasinguomenė būtų turėjusi ginti didingą ir istoriškai teisingą Valdovų rūmų atstatymą, o komunistai būtų turėję raginti tas lėšas skirti kokiems nors kolūkių kultūros namams ar panašiai.
Beje, „menamas“ skamba kaip pažodinis vertimas iš „mnimyj“. „Tariamas“ būtų lietuviškiau.
Čia pats nuo dezi propagandinio vadovėlio nupylei ar meilužė apgavo už kažko negero jai padaryto? Būtent bankinis-finansinis kapitalas pirmiausia ir remia pačio vadinamuosius leftistus. Mūsuose nėr nei kairės, nei dešinės. Tik pavadinimai, kaip apsišaukėlių arba uzurpatorių kerai runkeliokams ir mokslo pirmūnams. Mitomaniakystė, kurią ir pats karts nuo karto pasigauni – gaudai. Keisk meilužę, nes ji pačiam dar ne kartą kiaulę pakiš arba atsiprašyk jos, ką negero jai padarei, kad pradėjo patį klaidinti. Ainštainas be meilužių irgi ne kažin kuo būtų buvęs, be genialios žmonos. Nebent kokiu tai politiniu fantomasu.
Ką čia kliedi,kaip tie vakarų leftistai padėjo.Suorganizavo maidaną,įstūmė Ukrainą į karą,kuriame žūna,žus milijonai,su Ukrainos oligarchais plovė JAV iždą,siunčia ginklų(nauda),ar už ačių?,tik tiek kiek reikia,bet ne daugiau,dėl vaizdo,kurie situacijos nekeičia.Šalis,sugriauta,praskolinta,prarado žemes,ir dar praras.
Laisvės partija,Raskevič,Šimonytė,landsberg yra tikrieji dešinieji, kurie už Lietuvą pasiruošę guldyti galvas,jie mus apgins nuo Rusijos.
„Lietuvoje užsienio politika šiuo metu yra labiausiai atitrūkusi nuo tikrovės per 35 nepriklausomybės metus.” Neturime politiką išmanančio šalies vadovo.
Ta isterija nevyktų jei JAV prezidento poste nesėdėtų Trampas.Tai vyksta ne tik Lietuvoje,bet ir visoje vakarų šalių leftistinėje purvasklaidoje.Ar tai būtų ekonomika,politika,švietimas,sveikata,kariniai reikalai jei tik kalba pasisuka apie JAV visas leftistinis info cunamis pasuks,susuks kalbą ir dėl visko apkaltins Trampą.Jei Trampas ir ką gero nuveikęs leftistinės pakraipos radijo,tv pranešėjas niekada apie tai neužsimins.Ir aišku klasika visur sakyti,kad Trampas ir Putinas draugai,Trampas sėdi Putino kišenėje…
Puikus straipsnis. Visiems turiu tokį patarima, gera ir nemokama, kada prasideda kažkokia isterija, rėkimas ir putojimas, atsisėskite, ramiai išsiaiškinkite kas vyksta ir pamatysite, kad daugumoje atvejų nėra reikalo begiot kaip vištai su nukirsta galva. Beje, JAV numirė senukas nuo dar niekada nematyto viruso, gal nuo viruso, gal nuo senatvės, bet nenustebkite jeigu staiga vėl prasidės rėkimas apie baisius virusus ir „būtinybe” tuojau pat vykdyti visokius valdžios reikalavimus-pageidavimus. Kada nutiks panašus dalykas, prisiminkite mano šita patarima, atsisėskite ramiai, nesiblaškykite, netikėkite nė vienu žodžiu, kol patys napatikrinsite faktų. Labai didelė tikimybė, kad po šitų veiksmų, baisus virusas pradings, o jūs pasijusite gyvenantys durnanamyje ir klegančioje vištidėje. 😀 Kada įvaldysite šita mano patarima, greitai pamatysite ko verti visokie klimato „žinovų-egzperdu” posringvimai, visokių baisių ligų baimės, yra šakėm ant vandens rašytos, o ir politikoje, bei gyvenime taps paprasčiau gaudytis.