Lentą, kaip žinia sudaužė, bet tuo istorija nesibaigė. Lietuvos patriotai neša lauko gėlių puokštes ir degina žvakutes prie pastato sienos kur ką tik kabėjo lenta.
Vilniaus „sovietas” to nepakęs. Surinkti gėles ir žvakutes siunčiami komunalininkai. Juos lydi policija… Karas su gėlėmis ir žvakutėmis? Karas su tauta? Kažkur man tai jau matyta. Teisingai – Maskvoje. Kai urmu vežė gėles nuo tilto ant kurio buvo nužudytas Borisas Nemcovas. Tik Maskvos tarnybos tai darė naktį, nes prisibijojo žmonių reakcijos.
Vilniaus valdžia žmonių reakcijos nebijo. Lietuvis vergas yra gana kantrus. Neišdrįs. Bijos. Todėl daro tai dieną, visiems matant. Vis tiek jūs neišdrįsite – sako jie mums į akis. Bijosite prarasti „dienos davinį”.
O mes išdrįsime. Esi Vilniuje? Atvežk lauko gėlių ir uždek žvakutę. Nepabijok.
Šaltinis: Lino Karpavičiaus įrašas veidaknygėje
