Vilija Targamadzė. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo: tik gandai ir kontroversijos

Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkės prof. Vilijos Targamadzės pasisakymas.

Nors Nacionalinio susitarimo dėl švietimo siekis įrašytas XVIII Vyriausybės programoje, jo rengimo procesą gaubia gandai. Politikai skundžiasi, kad jų nepasiekia informacija iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Savo programoje Vyriausybė įsipareigojo parengti ir įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos
vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.

Susitarimą žadėta rengti „kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene“. Deja, šis procesas vyksta vangiai. Judama ne ta kryptimi – dera pirma susitarti dėl siekinių, o dabar tariamasi dėl principų ir veiksmų.

Negalime nematyti, kad tuo pat metu ŠMSM inicijuoja ir jau įgyvendina pokyčius, pavyzdžiui, programą „Tūkstantmečio mokyklos“, bendrojo ugdymo sąrangos keitimą, imasi steigti Mokslo agentūrą ir pan., tačiau net Seimo komiteto narius pasiekia tik fragmentiška informacija. Jokio teksto niekas nėra matęs. Ir sunku patikėti valdančiųjų norais kiekvienam vaikui užtikrinti vienodas galimybes, kai vis reklamuojamos tokios idėjos kaip „Tūkstantmečio gimnazijos“.

Nors teigiama, kad jos nebus elitinės, aš tuo labai abejoju. Jei jos bus geriau materialiai aprūpintos, jei jose dirbs stiprūs pedagogai ir pan., tokios gimnazijos taps elitinėmis. O kaip su kitais vaikais? Juk visi nepateks ten mokytis. Ir mokyklų tinklas turės būti perorganizuotas.

Kokia Nacionalinio susitarimo dėl švietimo prasmė, jei įgyvendinama tai, kas vienašališkai sudėta Vyriausybės programoje? Nacionalinis susitarimas turėtų reikšti visos visuomenės susitarimą dėl Lietuvos perspektyvos. Tai negali būti vieno žmogaus, grupės, partijos ar koalicijos prerogatyva.

Labai svarbu nuo pat pradžių turėti visuomenės pasitikėjimą – dėl siekinių tartis su įvairiomis visuomenės grupėmis, nedirbti uždaroje grupelėje. Būtinas švietimo bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimas.

Parengta pagal Seimo pranešimą.