Laimėjo paminklas tinkamas vaikams žiemą rogutėmis čiuožti. Jie nesuprato, kokios paskirties aikštę įgaliojo sukurti VALSTYBĖS SUVERENAS?
Ne, jie suprato, bet juos valdo prekybininkas, kuris dovanojo fontaną. Jo sąlyga buvo Šimašiui – sumažinti aikštę perpus. Ši valdžia valdoma korupcijos rankos ne mažiau nei bet kuri ankstesnė, bet valdoma bukiau ir šlykščiau. Jie visi sabotuoja valstybės simbolius. Jie – durneliai, kurie mano, kad yra protingi, kaip ir vienas, kuris lankosi pas ministrus, tik ne gydymosi tikslais.
Jie paniekina mūsų kartą ir gyvenusius prieš mus. Jie užpildo Lietuvą beprasmiais ir niekingais dalykais, bet mūsų kartai jie gailisi aikštės, vienos aikštės, kur tilptų mūsų ir ankstesnių idealai. Jie pražuvę mūsų vaikai, prisiuostę prievartos, nesiskaitymo ir paniekos kitiems dūmų. Vyriausybė, Seimas ir visos ministerijos dirba jiems – novoeuropiečiams.
Niekinga. Jie be to, kas šventa gyvenusiems prieš juos niekada nebus laimingi. Jų vaikai jų nesupras. Jie gyvens vaiduoklių gyvenimą, galvodami, kad tai tikras pasaulis. Jų nepalaikys metakultūra, jie neturės jėgų nei fizinių, nei dvasinių. Jie bus paliegę ir dvasia ir kūnu, nes šiandien jie atsiskyrė nuo to, kas mus laikė ir laiko – nuo metakultūrinių šaknų.
BET… UŽ VYTĮ BUVO NUBALSAVĘ APIE ŠIMTĄ SEIMO NARIŲ.
Prekybininkas Marcinkevičius valdo miestą drauge su kultūra ir vyriausybe. Jis maino savo fontaną į pusę aikštės ir vienuolyną už jos. Ne, jis neperka, bet maino – taip girdėjau. Vykdantysis jo vasalas – Šimašius, o Kardinolas – Premjeras.
Perskaitykite Lagerkvisto „Nykštuką” Kai dvaras turi Nykštuką, kardinolui pačiam nebereiks pilti nuodų į Vyčio taurę. O kai sužinojęs, jog kadaise lenkų okupacijos metais Pilsudskio vardu pavadinta aikštėje nebestovės vytis – Lenkų Prezidentas atvyksta į mūsų šalį VASARIO 16 dieną. Gal nykštukas bus jau ir aikštę pervardinęs, kad pilkas pilkas kardinolas, nežinia kam tarnaujantis, visai nebeturėtų rūpesčių.
