Vidmantas Valiušaitis. Žmonos nesuranda vyrų, vaikai tėvų, giminės savųjų…

Žadėjau įkelti daugiau Prano Ancevičiaus pranešimų apie padėtį Lietuvoje, 1941 m. birželio 23 d. sukilėliams paskelbus nepriklausomybę ir sudarius Laikinąją vyriausybę.

Štai 1941 m. liepos 8 d. „Naujienose” paskelbta p. Ancevičiaus telegrama iš Berlyno.

ŠIAULIUOSE BOLŠEVIKAI NUŽUDĖ 700 POLITINIŲ KALINIŲ
Tauragės apylinkėse išžudyti ūkininkai.

Mūsų specialaus korespondento d-ro Prano Ancevičiaus telegrama.
Raudona armija žudo politinius savo komisarus.




BERLYNAS, Iiepos 7 d. – Pirmyn žygiuojant vokiečiams rytuose slėpto nuo pasaulio bolševikiško rojaus vartai atsiveria vis plačiau. Randama pasibaisėtinų dalykų bolševikijoje. Visur begalinis vargas, badas, skurdas ir vergija.

Tokius dalykus dengė Maskvos sukurta pasaulio apgavimui komunistinė legenda. Maskvos valdovai dabar stengiasi nekaltų aukų kraujuje paskandinti tą pragarą ir bebėgdami be atodairos žudo dešimtis tūkstančių žmonių.

Bolševikų pravestos skerdynės Lvove, Dubne ir kitose vietose kelia visų pasibaisėjimą. Buvę Lvove ir kituose bolševikų nuteriotuose miestuose užsienio žurnalistai savo akimis matė šiurpų, sukrečiantį bolševikiško sadizmo siaubą. Nenuostabu, kad paskutiniu metu iš Stalino pragaro pradeda bėgti vokiečių pusėn ištisos divizijos raudonarmiečių, išžudydamos politinius komisarus.

Tūkstančiai lietuvių be pastogės

Betarpiškos žinios iš Lietuvos rodo, kad bolševikų šėlimo mūsų krašte būta daug didesnio, negu pradžioje atrodė. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose randama vis naujų bolševikų teroro aukų.
Vien iš Šiaulių miesto bėgdami bolševikai išgabeno ar nužudė 700 politinių kalinių. Sugriautuose Tauragės apylinkių kaimuose rasta eilė iššudytų ūkininkų. Žmonos nesuranda vyrų, vaikai tėvų, giminės savųjų.
Dešimtys tūkstančių lietuvių neturi pastogės. Raudonasis Lietuvos Kryžius pakartotinai šaukiasi viso pasaulio ir pirmoj eilėj visų lietuvių kuo skubiausios paramos, kad galėtų globoti nukentėjusius.

Berlyne šiandien įvykęs pasitarimas, dalyvaujant Skipičiui, Ancevičiui, Galvanauskui, Karveliui, Ylai, Maceinai, Valiukėnui ir Katiliui. Kreiptasi šiuo keliu į Jungtinių Amerikos Valstybių lietuvius, prašant plačiausiu mąstu organizuoti Lietuvai šelpti komitetus ir rinkti aukų nukentėjusiems lietuviams, kurių tarpe dažno Amerikos lietuvio yra artimų giminių, gerų draugų ir pažįstamų.

Laikinoji Vyriausybė iš savo pusės daro viską, kad racionaliausiai aprūpintų gyventojus bent tuo, kas liko nuo bolševikų grobimo. Dėl to Vilniuje ir Kaune jau nuo liepos 7 dienos įvedamos maisto, avalynės, žibalo ir aprangos kortelės.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Alina Laučienė. ŽMOGAU, gal imk ir nebesikeik!

Apie keiksmažodžius, keiksmus, prakeikimus, keiksnojimus ir visokio plauko keikūnus, kaip apie atskirą kalbos žanrą, parašyta labai nedaug. O...

Vilius Kavaliauskas. Gelvonų vaikams reikia ir didvyrių-lietuvių

Jau rašiau, kad aną šeštadienį mūsų „patriotinė brigada“ (signat. Audrius Butkevičius, gen. Česlovas Jezerskas ir istor. Rimantas Stankevičius)...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...