Cherchez la femme, t.y. „ieškok moters“, sako prancūzai, kai pajunta, kad esama nusikaltimo ar skriaudos.
Paryžiaus policijos vadas generolas leitenantas G. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine, 1729–1801), vėliau – Prancūzijos jūrų ministras (1774–1780), taip patardavęs savo pavaldiniams, kai nusikaltimas atrodydavęs neišaiškinamas. Pagal de Sartiną, visais sudėtingais atvejais vienaip ar kitaip į nusikaltimą turinti būti įsivėlusi moteris – kaip bendrininkė ar kaip šalutinė priežastis.
Tad rasti tą moterį, vadinasi, išsiaiškinti nusikaltimą…
Na, mes ne prancūzai, pagal tą schemą išaiškinti visus paklydimus vargiai pavyktų. Net jeigu mūsų moterys ne mažiau dailios ir išradingos už prancūzes.
Bet tam tikra populiari schema, pagal kurią išsilukšteno dalis mūsų „pasiturinčio sluoksnio“, verta, manau, atidesnio žvilgsnio. Nežinau ar yra toks prancūziškas posakis: Rechercher des atouts – ieškokite turto?
Bet kuriuo atveju, pas mus esama visuomenės dalies, kuri turtą „labai aukštai vertina“. Vardan jo – pasiryžusi daug iškęsti. Įskaitant ir reputacijos nuostolius.
Todėl kai pradedama čia pakeltu balsu aiškinti apie kieno nors „teisingas“ ar „neteisingas“ pažiūras, galbūt labiau nei moters verta paieškoti turto?
Aš, pavyzdžiui, neturiu iki šiol aiškaus atsakymo kodėl taip nuožmiai tam tikrų „teisuolių“ puolamas Kazys Škirpa? Nenustebčiau, jeigu to priežastys būtų kur kas „žemiškesnės“ negu tos, kurias politiniai puritonai – sąmoningai ar dėl infantilumo – žarsto viešumoje.
Na, sakysim, kad ir paprastas klausimas: kas apsigyveno 1939 m. pastatytame K. Škirpos name Kaune, Vaidilutės g. 4, išsyk po to, kai 1940 m. liepos 25 d. iš jo buvo atimta Lietuvos pilietybė ir tas namas nacionalizuotas?
Kas gyveno jame vokiečių okupacijos metais, kai K. Škirpa nacių buvo tris kartus represuotas ir jam nebuvo leidžiama sugrįžti į Lietuvą, išskyrus trumpą vizitą 1942 m. dėl motinos ligos?
Kas gyveno tame name po karo, kai bolševikai antrąsyk užplūdo Lietuvą?
Kas gyveno jame iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais?
Kas jį privatizavo ir gyvena dabar?
Ar tie klausimai nekorektiški?
Gal kauniečiai žurnalistai (pavyzdžiui, Vygandas Trainys) galėtų tuo pasidomėti? Gal rastų „moterį“?
Principai sovietžmogių buvo paprasti ir aiškūs;atimti ir pasidalinti.Taigi visas ,arba liūto dalis atimto iš represuotų asmenų turto buvo padalinta „osobo zaslužennym”. Tai iryra atsakymas. Tikėkimės jis konkretizuosis.
GERAS antras – lietuviškas klausimas … sulietuvintai ” daržan „. Reikia iš tiesų patyrinėti… ( išties , skaudu , jei Tiesa tampa turtas , pinigai ). AČIŪ.