Senas tekstas, bet išraiškingas.
Poetas mano, kad „Kazys Škirpa, pataikavęs Hitleriui ir bendradarbiavęs su gestapu, nusipelnė gatvės ne daugiau negu Justas Paleckis, pataikavęs Stalinui ir bendradarbiavęs su NKVD“.
Nekalbėsiu apie tai, kad Škirpa Hitleriui nei pataikavo, nei bendradarbiavo su gestapu. Tai tik ideologinis priešpuolis, „dūmų uždanga” užglausti už jos tikrus parsidavėlius okupaciniams režimams ir bandymas savotišku „treptelėjimu į balą” aptaškyti tuos, kurie bandė atitaisyti anų kolaborantų Lietuvai padarytą skriaudą.
Bet net ir pagal tokią „logiką”, kuri čia demonstruojama, niekaip nesutelpa į sveiko proto rėmus nusistatymas, kad Justas Paleckis gatvės pavadinimo, girdi, nevertas, o štai Antanas Venclova – „liepos 21-osios” deklaracijos „signataras”, to paties J. Paleckio marionetinės vyriausybės ministras, LTSR himno autorius, Stalino premijos laureatas – vertas būti pagerbtas ne tik atminimo lentomis, gatvių pavadinimais, bet ir muziejais.
Juk net ir nenuovokiai galvai aišku, kad „tautų tėvo” premija A. Venclova buvo apdovanotas būtent už uolų tarnavimą bendrapiliečius terorizavusiam, persekiojusiam ir naikinusiam okupaciniam režimui, bet ne už poetinį talentą, apie kurį Kazys Binkis savo metu dainavo:
„Pons Antanai, nesigirki,
jūs visi labai ištvirkę…
Iš eilių nieks netikėtų,
kad jūs esate poeta.“
Vilniaus meras R. Šimašius smeigėsi nulupti atminimo lentą J. Noreikai ir pakeisti K. Škirpos gatvės pavadinimą, aiškindamas, kad „būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais”.
Matysim kaip merui seksis toliau. Į talką jam pasiruošęs ateiti Juozas Erlickas:
„Prie savo namo prikaliau lentelę: „Čia gyvena Erlickas.“ Naktį atsliūkino Šimašius ir nuplėšė. Jam mat kai kurie mano kūriniai įtartinos vertės…
Susirenku įrankius ir laukiu nakties. Man įtartini kai kurie merijos, ministerijų, Seimo sprendimai. Lentos ten didelės, darbo bus daug.”
Šitas Andropovo išsiųstas Amerikosna perestrojkinis agentas seniai nusipelno Grūto Parko „premijos”. Bet taip gerai suslėpti galai, kad greit nebeliks liudininkų, kokiu tikslu jį Andropovas siuntė pridengdamas, pagražindamas dididento vardu.
Tikra teisybė – nemažos dalies dabartinių valdžios vyrų kalbos ir veiksmai nesutelpa į sveiko proto rėmus! Juk jie ne LIETUVOS ateičiai ir paprastų žmonių gerovei darbuojasi, o tik savo ir savo padlaižių kišenių prikimšimui!!!