Vilniuje vyko „Baltic Pride“ festivalis. Jį organizavo būrelis profesionalų, kurie rūpinasi šios visuomenės grupės reikalais.
Trumpas įvadas
Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį į kelias formuluotes. Kas yra profesionalas? Tai yra žmogus, kuris turi profesiją ir iš jos verčiasi, geras specialistas, priešingybė mėgėjui.
Antra. Lietuvos gėjų lyga (LGL) yra ne save išlaikanti, o įvairių fondų bei mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma organizacija.
Trečia. Gal nedaug kas pastebėjo, bet anksčiau būdavo kalbama apie LGBT bendruomenę, tačiau dabar jau matome abreviatūrą LGBTQ+. Kaip ir iš kitų renginių matėme tiesiogines portalų transliacijas, „vaikus“, lakstančius su mikrofonais, kurie tradiciškai neturi žalio supratimo apie tai, ką mato, kalba arba rašo, todėl nesugeba paklausti nei vieno protingo klausimo.
Taigi, ką LGBTQ+ reiškia? Trumpam pasinerkime į šios terminologijos abrakadabras. Pirmosios keturios raidės – lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai, o dabar atsirado ir raidė Q. Čia yra įdomus niuansas. Visais laikais anglų kalboje queer buvo menkinantis žodis, reiškiantis „iškrypęs, keistas, neįprastas, ekscentriškas, įtartinas“ ir kt. Tačiau LGBT bendruomenės ideologai nusprendė, kad tai yra „senamadiška“ reikšmė ir „patobulino“ ją. Dabar kviras (queer), anot jų, reiškia „neapsisprendęs“ arba „abejojantis“. Tai asmuo, kuris nepriskiria savęs heteroseksualiai arba cislyčiai tapatybei.
Kas yra cislytė tapatybė? Tai žmogaus lytinė tapatybė, kuri atitinka jam gimstant priskirtą biologinę lytį. Kitaip tariant, biologiniai vyrai ir moterys, o tie, kurie nepriskiria savęs cislytei tapatybei, identifikuoja save kitaip, nei jų tikroji biologinė lytis.
Šioje vietoje kyla logiškas klausimas: jei ponios ir ponai savo miegamuosiuose nori verstis kūliais ir eiti į naujas teritorijas, tai jų asmeninis reikalas, bet kodėl už šias seksualines fantazijas ir tą identifikavimosi karnavalą turi mokėti visi mokesčių mokėtojai? Ar Vilniaus miesto savivaldybės, rėmusios festivalį, biudžetas liejasi per kraštus? Ir prie ko čia eitynių šūkis „Už lygybę!”?
Ir dar dėl raidės Q. Balandžio viduryje Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas priėmė istorinį sprendimą –teisinis moters apibrėžimas turi būti grindžiamas biologine lytimi. Taškas. Dabar liūdnai juokaujama, kad geriausi šalies teisininkai rimtais veidais gaišo daugybę laiko, kad nuspręstų tai, kas visiems ir taip aišku.
Ketvirtas niuansas. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų renginių organizatoriai ir žiniasklaida išmoko labai tiksliai suskaičiuoti masinių renginių dalyvius. Prieš „Baltic Pride“ buvo išplatintas pranešimas ir žiniasklaida informavo, kad eitynėse tikimasi 20 000 dalyvių. Po renginio LGL pompastiškai informavo, kad „festivalio renginys* šiemet sutraukė net 20 000 dalyvių“. Pavydėtinai tiksli prognozė ir realių dalyvių suskaičiavimas. Įdomu, ar taip pat tiksliai bus skaičiuojami ir kitų masinių renginių dalyviai?
Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė pasirašinėja laiškus ir mano, kad „Pride“ paradų draudimas kitose šalyse „prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinėms vertybėms“.
Taigi, tų eitynių atspalvių buvo ir yra daugiau…
Apie tai ir pakalbėkime. (Visas straipsnis skirtas Vido Rachlevičiaus puslapio prenumeratoriams – red. past.)
Vido Rachlevičiaus straipsnyje taikliai įvardijama paradoksali realybė – „Baltic Pride“ renginys*, kuriame „trūko tik pačių gėjų“, vis labiau tampa politinės ir ideologinės inžinerijos projektu, kurio finansinė ir simbolinė našta tenka visai visuomenei. Kai tradicinių šeimos vertybių gynimas Lietuvoje dažnai pristatomas kaip „nepakantumas“, o savo tapatybę radikaliai keisti norintys asmenys iškeliami kaip visuomeninio pažangumo etalonas – tai jau nebe laisvės išraiška, o valstybinės ideologijos primetimas.
Šiame fone ypač ironiškai skamba kalbos apie „lygybę“, kai viena visuomenės dalis finansuoja kitos privačių įsitikinimų propagavimą. Dar keisčiau, kai biologinės tikrovės neigimas tampa politiniu reikalavimu, o sveikas protas – „neteisinga nuomonė“. Tai nėra kelias nei į atvirą, nei į tvarią visuomenę. Tai kelias į dirbtinį, pamatinių vertybių neturintį žmogų – be tėvynės, be lyties, be atsakomybės.
Šiandienos Lietuvai reikia tvirtų stuburų, ne besikeičiančių raidžių kombinacijų.
,,Kas yra profesionalas? Tai yra žmogus, kuris turi profesiją ir iš jos verčiasi, geras specialistas, priešingybė mėgėjui.”
Jeigu ne visose srityse, tai absoliučiai daugumoje sričių yra mėgėjai ir profesionalai.
Kuom jie skiriasi? Įsigilinimo, suvokimo lygiais?
Tarkime, tokia sritis bitininkystė.
Yra daug bitininkaujančių – bitininkai verslininkai – iš bitininkystės valgo duoną (pasaulio mastu).
Yra profesionalių – entomologai ir bitininkai: mokytojai, dėstytojai – PROFESIONALAI.
Ir yra MĖGĖJAI !!! Dviejų tipų !!!
Vieni turi kelis bičių avilius į kuriuos retkarčiais pažiūri…
Antri taip pat teturi tik kelis bičių avilius (o kai kada net ir jų neturi), bet domėjimesi ir supratime lenkia pasaulinio mąsto bitininkystės korifėjus !!! Tai tik jų hobis – duonos iš to nevalgo.
Kas čia yra mėgėjai, ir kas čia yra profesionalai, a?
Štai, komentuotojas Jules.
Nei jis istorikas, nei jis politologas, bet pranoksta juos visus kartu sudėjus.
Ar Jules yra priešingybė..?
Geras straipsnis. Nors propagandinė spauda laužia iš piršto tas dešimtis tūkstančių, bet nuotraukose matyti, kad kasmet tuose paraduose žmonių būna vis mažiau. Nepaisant to, kad nuotraukos propagandinėje spaudoje būna kruopščiai parinktos ir apkirptos, kad kuo mažiau matytųsi tuščių vietų. Ir tai džiugina.
Beje, ieškojau internete, kokie dalyvių skaičiai buvo skelbiami prieš porą metų. Taigi, 2023 metais oficiozai buvo pranešę apie 15 tūkstančių, o policijos duomenimis, prasidėjo nuo 1 tūkstančio, o baigėsi tarp 5 ir 6 tūkstančių.
Taip pat atsimenu, kai prieš keletą metų buvo tas didysis Šeimų maršas Vingio parke, oficiozai kažką veleno apie „kelis šimtus“.
Ir dar kitos rūšies pastaba:
„asmuo, kuris nepriskiria savęs heteroseksualiai arba cislyčiai tapatybei“
Kas yra ta „cislyčia“? 😀 Nuo „cislytė“ (pono Cislio duktė?) naudininkas būtų „cislytei“.
*vebleno