Izraelis netenka draugų. Taip pat ir Lietuvoje. Tai aiškiai rodo socialiniuose tinkluose ir portalų komentarų skiltyse įsisiūbavusios ir trykštančios nuotaikos bei emocijos. Tam yra daugybė priežasčių.
Viena iš svarbiausių yra ta, kad nuo propagandos apduję lietuviai, kaip ir daug kitų europiečių, nemato ribos ir suplaka į vieną valstybės politiką ir priešiškumą tautai. Tarptautinė praktika ir sveikas protas skiria valstybę nuo tautos. Juk stebėdami lunatiką JAV prezidentą Joe Bideną mes nejautėme priešiškumo amerikiečiams, tačiau Izraelio atveju viskas yra kitaip.
Kažkada naftos milžinė „Shell“ kompanijos viduje taikė „Hearts & Minds“ (liet. širdys ir protai) programą ir metodiką. Šią metodiką Afganistane bandė taikyti NATO pajėgos ir jų sudėtyje buvęs mūsų eskadronas „Aitvaras“. Tuščios pastangos. Tas pats pasakytina ir Izraelio atveju.
Kažkada Vakarų pasaulis laikėsi geležinio principo nesiderėti su teroristais. Tai liudija, pavyzdžiui, legendinė 1976 m. Izraelio komandosų surengta įkaitų išvadavimo operacija Entebėje (Uganda) arba 1980 m. Margaret Thatcher sankcionuota britų SAS operacija „Nimrod“, kai buvo šturmuota Irano ambasada Londone, visi įkaitai išlaisvinti, o teroristai nukauti.
Dabar pasaulis pasikeitė ir viskas apsikeitė vietomis. Minios propagandos apkvailintų visokio plauko kairiųjų liberalų ir radikalų marširuoja pasaulio ir Vilniaus gatvėmis su Gazos teroristų ir Irano režimo vėliavomis. Visas būrys valstybių vien iš ideologinių paskatų padarė didžiausią nesąmonę pasaulio diplomatijos istorijoje ir pripažino neegzistuojančią Palestinos valstybę. Tuo tarpu Izraelis už savo išlikimą ir teisę egzistuoti šiuo metu kariauja trimis ar keturiais frontais, net sunku tiksliai suskaičiuoti. Tačiau milžiniška Izraelio karinė galia nebeužtikrina moralinės paramos, o naratyvo kontrolė tapo svarbesnė nei F-35 ar tikslios raketos.
Globalios leftistinės propagandos pastangomis Izraelio reputacinė krizė gilėja, o draugų ratas siaurėja. Apie tai įvairiais lygiais diskutuojama ne tik Izraelyje, bet ir pasaulyje. Apibendrinantis atsakymas į keliamą klausimą turbūt būtų toks: Izraelis netenka draugų ne todėl, kad blogai kariauja su „Hamas“ ar „Hezbollah“ teroristais, o todėl, kad pralaimėjo pasaulinį viešųjų ryšių karą. Jis pralaimėjo tą karą ir Lietuvoje.
Nepatogūs ir daugiabriauniai klausimai su daug pustonių
Tačiau yra ir kita medalio pusė, labai nepatogūs ir daugiabriauniai klausimai su daug pustonių. Mes galime tiesiai šviesiai paklausti: ar Lietuvos žydų bendruomenė su Faina Kukliansky priešakyje gerbia Lietuvos istoriją ir savo laikysena, pavyzdžiui, dėl Vilniaus sporto rūmų pati dirbtinai nekursto antisemitinio naratyvo?
Daug metų jie veikė, vėliau stovėjo tušti, griūvantys ir niekam nebuvo įdomūs. Ir štai tik atsirado vieši judesiai ir projektas, kad būtina išsaugoti šį vieną iš Lietuvos nepriklausomybės simbolių, iškart sujudo žydų bendruomenė, nors anksčiau viskas buvo susitarta ir suderinta. Arenoje vėl pasirodė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kiti veikėjai. Aš dabar nespekuliuosiu, kokie yra tikrieji F. Kukliansky tikslai, bet regzdama eilinį intrigų raundą, Lietuvos žydų bendruomenė privalo suvokti, kad ji pati kursto tradicinį antisemitinį naratyvą – „žydų sąmokslas“, „lojalumas kažkam kitam, bet ne savo šaliai Lietuvai“.
Apie viską išsamiai čia.
„nuo propagandos apduję lietuviai, kaip ir daug kitų europiečių, nemato ribos ir suplaka į vieną valstybės politiką ir priešiškumą tautai” – pats Rachlevičius seniai apdujęs nuo propagandos. Visiškai nuoseklu ir logiška, kad priešiškumą tautai iššaukia genocidą vykdanti valstybės administracija, kurią ta tauta rinkimuose išrinko šaliai valdyti. / Kad Džo Baidenas buvo lunatikas, Rachlevičius suvokia, o kad Trampas yra toks pats lunatikas – jau nepajėgus suprasti. Gėda, per mažai stengiesi. / Autorius teigia jog Izraelis „nesugeba įtikinti pasaulio, kad jo veiksmai yra teisėti” – daugelis Žemės žmonių suvokia, kad genocidas nebūna teisėtas, tik ne autorius. Kas pakankamai įsigilina į sąvoką NAKBA, ir KAIP ji vyko – apie Izraelį masto blaiviau.
Kodėl, būtent, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė yra F. Kukliansky, o ne Mauša Bairakas? Jo mintys Lietuvos atžvilgiu yra protingos ir darnios. Ir kodėl Lietuvos žydų bendruomenė nepagalvoja apie savo pirmininką, kuris palaikytų darnius santykius su lietuviais ir Lietuva, bet ne kiršintų abi tautas?
„Izraelis netenka draugų“.
…
Norėtusi paklausti autorių, o kas ir kada buvo Izraelio draugais?
Tai, kad Ameriką valdo žydai, apie ką jis pats rašo, dar nereiškia, kad amerikiečiai yra Izraelio draugai. Kalbu ne apie priešus, tokius kaip Irakas ar Iranas ir pan., o apie draugus.
Na taip, Europoje yra kas deklaruoja paramą Izraeliu ir premjerui Natanjahu, bet tai tik lyderių oficiali pozicija.
Iš Prancūzijos žydai kraustosi, po keliu išpuoliuų, tą pati darys ir Britanijoje gyvenantys žydai, nes ji taip pat tampa musulmoniška šalimi, net premjerų buvo išrinktas musulmonas.
Žinoma, juk yra Lietuva, kuria kaip ir Ameriką valdo žydai. Ir ne bet kokie, o buvę komunistai, kagebistai ar net burokevičininkai.
Kaip sako E. Čiuldė Lietuva „galimai nusižiūrėta kaip atsarginis Izraelis“, bet ar dėl to lietuviai taps Izraelio draugais???
Nemanote, kad visiškai normalu nekęsti visų okupantų, net jei okupantas ir ne rusija?