Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius į susitikimą aptarti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracijos 70-ečio minėjimo bei kitų klausimų pakvietė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovą Gvidą Rutkauską bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo pirmininką Joną Šleževičių.
Pasitarime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis.
Renginys – jungtinėmis pajėgomis
Susitikime pagrindinis klausimas buvo Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaracijos septyniasdešimties metų jubiliejaus minėjimas. Prie šios deklaracijos kūrimo bei pasirašymo prisidėjo ir kraštietis partizanas Juozas Šibaila, slapyvardžiu Diedukas-Merainis. Jo žūties vieta ir paminklas yra Lančiūnavos girininkijoje Dovydų miške (Truskavos senūnijoje). Truskavos seniūnijos seniūno Vytauto Zakaryzos iniciatyva J. Šibailos paminklas buvo atnaujintas, sutvarkyta aplinka, išklotas akmeninis grindinys, aplink pašalinti menkaverčiai krūmai, per mišką iki paminklo padarytas takas. Taip pat planuojama pastatyti informacinę lentą.
Rajono meras S. Grinkevičius (dešinėje) bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas G. Rutkauskas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos minėjimą bei J. Šibailos žūties metines sutarta surengti vasario 15 dieną. Prie jubiliejinio renginio, kurį organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ketina prisidėti Truskavos kultūros centras, Šėtos gimnazija ir Ukmergės savivaldybės atstovai.
Aptarta Labūnavos bokšto ateitis
Rajono meras S. Grinkevičius su svečiais taip pat aptarė Labūnavos bokšto, kuris šiuo metu priklauso Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, perėmimą Kėdainių rajono savivaldybės žinion. Bokštas būtų perduotas Kėdainių krašto muziejui. Jame būtų įrengta ekspozicija. Tokiam sprendimui turės pritarti rajono tarybos nariai. Artimiausiu metu rajono savivaldybės, Kėdainių krašto muziejaus ir tremtinių atstovai planuoja apžiūrėti šį statinį ir įvertinti jo būklę.
Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanai
1949 m. vasario 16 d. visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija, pasirašyta Radviliškio rajone Minaičių kaime, padėjo pamatus Nepriklausomos valstybės Atgimimui. Šiuo dokumentu paskelbta, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, taip pat „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Šia deklaracija buvo apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo pirmininkas J. Šleževičius
Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanai – kariškis, kapitonas Jonas Žemaitis-Vytautas, mokytojai – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Šibaila-Diedukas-Merainis, Vytautas Gužas-Kardas, studentai – Petras Bartkus-Žadbaila ir Bronius Liesis-Naktis.
J. Šibaila-Diedukas-Merainis kartu su keliais bendražygiais žuvo kautynėse apsuptas bunkeryje 1953 m. vasario 11 dieną.
Suteiktas signatarų statusas
1999 m. sausio 12 d. Seimas, įvertindamas šios Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, priėmė įstatymas, kuriuo nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje – pripažino jį kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
2010 m. Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams po mirties suteiktas signatarų statusas.
2010 m. lapkričio 22 d. Minaičių kaime (Radviliškio rajone)iškilmingai atidengtas paminklas Deklaracijai ir jos signatarams atminti. Atstatytoje klėtyje atkurtas bunkeris ir įrengta ekspozicija „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ (2012 m.).
