Eilinis socialinis vajus. Aišku ES pinigais. Kaip visada projektas, draugų grupė. Kiek jų jau buvo. Ir kiek dar bus.
Kiek dar tekės, anot filosofo A. Šliogerio, „žydrųjų komisarų“ pinigais plukdoma ideologija.
Koks jaudinamas nesavanaudiškumas. Ideologija lieka, o pinigų nebe.
Juk galėtų ir turėtų žymėti .. šiai ideologijai – nuotraukų ir šūkių kabėjimui išleista tiek ir tiek tūkstančių. Juk ant cigarečių pakelių yra perspėjimai apie vėžį ar dantų byrėjimus.
Tikriausiai gėdisi.
O kaip su „Saugokime šeimas“, „Miškas tai tu“, „Gerbkime mamas ir močiutes“ , „Vaikas – mamos dalis“, nekalbant „Aš esu lietuvis ir Latvis mano draugas“ ? O tokios –„Ne siurbiančioms pinigus korporacijoms“ , „Cinikai užstatytojai, nešdinkitės iš Vilniaus“ Ar žydrieji Briuselio pinigai finansuotų „Lietuviais esame mes gimę“ su mūsų partizanais ?
Na ir paklausiau…
Fantazijos čia nereikia. Ir būtinai lietuviškumo tik tiek, kiek pamojuoti popierine vėliavėle slenkančiam grindiniu popiežiaus kortežui.
Užtat ir toliau matysime gatvių stenduose tuos, kuriuos ir taip matome. Ir dėl kurių kartais jau nevalingai norisi , atsiprašau aišku, apspjauti televizorių. Kitų nėra.
Tos kitos Lietuvos, tikresnės už tikresnę, kurią tikrai galima vadinti mūsų, „žydrųjų pinigų“ įsisavintojams neegzistuoja.
Ir taip. Tikra Lietuva ten – „Faruose“ , „24“ val. Tikrose laidose. Nesumeluotose.
Įsivaizduojate plakatuose nežinomą Maximos kasininkę išvargusiu veidu, apžėlusį Neries šlaitų krūmapjovininką, ar tiesiog eilę žmonių prie parduotuvės kasos kokią 17.30 ir užrašą „Lietuva, nebeturiu jėgų čia dirbti“?
Ir aš ne.
