Genderizmo beprotybė naujose aukštumose, kai, regis, Eurovizija buvo pramušusi dugną.
Mes suprantame – taip keičiamas pasaulis.
Klausiausi ukrainiečių filosofo A. Baumeisterio ir šachmatų pasaulio čempiono pokalbio.
Pastarojo nuomone, mums nematomai, negirdimai, pamažu realųjį pasaulį pakeitė dirbtiniu. Tos taisyklės, kuriose mes gyvenome amžiais – kai aiškiai žinojome, kas yra gėris ir kuo jis skiriasi nuo blogio, tiesa nuo melo, teisingumas ir neteisybė, vyras nuo moters – keičiamos, laužomos arba tiesiog ištrinamos. Pagrindas ant kurio stovėjo krikščioniškoji civilizacija pamažu tapo lakiuoju, įtraukiančiu smėliu. „Vyksta tradicinio pasaulio laužymas ir gal prasidėję negrįžtami procesai“, – teigė pašnekovai.
Mes matome, jog rytų Europa – slovakai, lenkai, vengrai, tuo keliu suka bulgarai, pridėčiau ir lietuvius, didžiulėmis pastangomis atsispyrusius šiai bangai – jau skiria ideologiją nuo sveiko proto, realybės, kuria turėtų remtis kiekviena demokratinė visuomenė.
Mes kur kas atsparesni, nors susivokti ir mums prireikė gero dešimtmečio, nepaisant kasdienių progresyviomis save laikančių žiniasklaidos priemonių atakų, šią beprotybę palaikančių politikų kuriamo fono.
Epochoje, kai Faceebokas ar Google, jau turi didesnę galią nei Ispanija ar Prancūzija, kurioms priešingai nei demokratijoms – korporacijoms svetimi demokratiniai atstovavimo mechanizmai, ir jau galima ginčytis, jog tai moderniųjų savotiškų monarchijų siurrealistiniai atvaizdai, kai valdymas vyksta atakuojant tradicines, per amžius galiojusias taisykles.
Genderizmo pagalba sveikas protas politikoje keičiamas infantilų emocijų ir jausmų atstovavimu. Siekiant infantilių visuomenių darybos ir manipuliacijos jomis.
Pačios televizoriais ir antraštėmis valdomos visuomenės nepajėgios suvokti esamos valdomos iš kažkur esančių galios centrų.
Juk mes suprantame, – 3 ar 4 proc. visuomenės žmonių negali primesti savo taisyklių daugumai. Tai neįmanoma. Jokiais cirko paradais, jokiom įvedamom neapykantos kalbom, lygybės komisarais, baudomis, atleidimais iš darbo, kitom prievartos priemonėm. Tai akivaizdus demokratijos taisyklių niekinimas.
Negalime gyventi pasaulyje, kur sveikas protas tildomas BAIME…
Lietuvai jau kapec. Genderizmo švietimas jau paleistas.
Ko pirmiausiai turi griebtis inteligentija, akademinė bendruomenė (tiksliau – jos likučiai), kad tauta atsikvošėtų? Juk viskas turi prasidėti šeimoje, kur auga vaikučiai, kad jie suvoktų, kuo pagrįstas visas gyvosios gamtos egzistavimas, kas yra tėvai, kurie visada ištiesia ranką mažyliui, kai kai jam kas nors neaišku ir jį apgina, suteikia jam dvasinį saugumą. Toliau – mokykla, kuri turi būti išvalyta nuo puspročių, niekada nepravedusių nė vienos pamokos, agresyviausio diktato. Universitetas, kuriame pasaulio pažanga ir saugumu rūpinasi žmonės, o ne „žmogos”, kurie suvokia, kas yra sveika gyvensena plačiąja prasme. Pagaliau, juk ne visi žurnalistai yra praradę sąžinę ir turi prisidėti prie to, kad atskleistų tikrovę. Tik tada galima tikėtis, kad atsiras atviras visuomenės bendravimas, kada pati visuomenė, pradedant nuo savivaldos, vadovų pareigas patikės ne kaukėms, o už savo poelgius atsakingiems žmonėms, o vagys atsidurs ten, kur ir turi atsidurti. Užtenka dejuoti, kaip viskas krypsta į genderizmo ir pinigų maišų valdytojų primetamą prievartą.