Valdas Vižinis. Apie nuolat keliamą karo paniką socialiniuose tinkluose (II dalis)

Taip jau susiklostė, jog esu šiame socialiniame burbule, kuris formavosi savaime, dar nesuprantant jo dėsningumų.

Taip nutiko – akivaizdus su manim esančių žmonių pozicijos skirtumas burbule teikiamų „informacijų“ vertinimuose, kai „informacinėmis“” jų nebegalima vadinti.

Tikri APGALVOTO pasipiktinimo jausmų primaišyti žodžių kokteiliai siekiant sukelti kuo didesnį efektą. Veikia lyg „degtinės burnelės“ – viena, antra, trečia ir apduję žmonės nebesugeba suprasti.

Kuo DAUGIAU šizofrenijos įpilama į nepasiruošusių žmonių smegenis, tuo daugiau dalijimosi ir, žinoma, patiktuk-tuki-tukinimo, lyg verstųsi kilometrai automobilio „spidometre“.

Kelti žmonių panikas – efektyviausias dėmesio pritraukimo būdas. Šiomis dienomis, deja, paklausiausias.

Karo ir Taikos tema – idealiausia vieta tokioms socialinių tinklų spekuliacijoms, asmeniniam paskyros populiarumui kelti.

Raktinis žodis – „viskas prapuolė“ (frazė Aleksejaus Arestovičiaus) ir besidalindamas išgąsdintų žmonių būrys, savo paskyrose bėgioja vieni pas kitus, skatina vienas kitą tūžmingais sakiniais, išsiplečia pyktį iki žemės rutulio masto.

Baimės auginami, žmonės praranda individualumą ir virsta įtūžusia mase, besiplūsdami spaudžia geltonveidžius, galvoja kovoją už Taiką.
…………………
Esu jūsų drauguose? Būkime, bet būkite pakantūs mano vertinimams ir nuomonei. Pabandom įsiskaityti. Nepuolam dėti geltonų juokelių, neperskaičius ir nepagalvojus. Galvojate mane nugalėti besijuokiančių geltonveidžių gausumu?

Argumentai, pasiremkim jais.

Nekovokite ir netrankykite neapgalvotais pasipiktinimo sakiniais. Taip, praslys tokie ir man, ir emocijos, ir pasipiktinimas – kartais neatlaikau akivaizdų pakylėto jausmo užsipuolikų, be pagarbos, vien tam kad įžeisti, pažeminti. Su tokiais nedelsiant skiriamės. Ryšys be pagarbos vienas kitam – ko jis vertas?

……………..

Iš ukrainiečių filosofo Andrejaus Baumeisterio paskaitų – pasaulį suvokiame ne tik protu, bet ir jausmais.

Tačiau kai vien jausmas – vientiso pasaulio nebėra. Praranda galimybę susirišti vaizdai, mintys, garsai. Jausmais nesusitarsi, nediskutuosi, jausmais nedarysi bendrų išvadų, brėžinių, schemų, neparašysi skaičių, įstatymų, nepastatysi valstybės, nesukursi piniginių tarnaujančių žmogui sistemų.

Ir nors „protas – Šėtono kekšė“, regis, Liuterio frazė įskaityta pas filosofą Alvydą Jokubaitį, tačiau beprotybės pasaulis negali funkcionuoti.

O šitą frazę galite užrašyti man, jei cituosit – jei jaučiate savy kylantį nepaaiškinamą pyktį, reiškia jūsų smegenis užgrobtos!

Taigi, nusiraminam ir galvojam apie tai kas vyksta. Ir pirmiausia – be globalių išvadų, visada reikalaujančių daug darbo ir mąstymo gylio.

„Šuns širdis“ profesorius Preobraženskis purtydamas Šarikovą už kaklo nebeišlaikęs rėkia: „išgirdęs sakinį jūs nedelsiant darote kosminio mąsto įžvalgas, tokiu pat kosminiu kvailumu…“

O šio socialinio tinklo lyderių sukčiavimo temą teks tęsti. Pernelyg jau manipuliavimas akivaizdus, pigus, peržengęs ir apgavystės ribą.

Tik su alumi susitvarkysiu… šimtametė darymo tradicija – be pykčio ir tik švarioms mintims sukantis…