spot_img
2026-01-30, Penktadienis
Tautos Forumas

Valdas Vasiliauskas. Žmogus iš televizoriaus

Kur laisvo žodžio namai?

Kadangi protesto mitingų rengimą Lietuvoje monopolizavo tie patys veikėjai, jie iš tikro pasidarė profesionalai – techniniu ir organizaciniu atžvilgiu gruodžio 9-osios mitingas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ buvo tobulas. Žinoma, puiki scenos įranga, garso aparatūra, įspūdingas rekordinis masiškumas negalėjo paslėpti to laisvo žodžio skurdo. Antai rėkus, visą gerklę paleidęs mitingo vedėjas veikiau panėšėjo ne į LRT žurnalistą, o į vieną iš „Lietuvos ryto“ krepšinio fanų, kurių skanduotės diktavo renginio ritmą ir stilistiką. Bet tokiuose masiniuose renginiuose turinio gelmių ir neverta ieškoti. Kaip ir logikos: visais pašaliais skardenama apie LRT politizavimo grėsmes, tačiau nesibodima į politinį mitingą prie Seimo suvežti sporto sirgalių. Gal Seimas kėsinasi į jų teisę rėkti?

Be paliovos į Seimo pusę skriejantys kaltinimai ir prakeiksmai liko be atsako. Ir ne tik mitingo metu. Valdančiųjų komunikacija dėl LRT reikalų buvo neprofesionali ir apgailėtina: nors auditas atskleidė viso nacionalinio visuomeninio transliuotojo esmines ir sistemines negeroves, politikai nusitaikė tik į generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, tarytum ją nuėmus, viskas savaime susitvarkytų. Tai ir pakurstė kalbas apie politinį susidorojimą su vargše LRT vadove, nors iš tikro jos nei Seimas, nei pats Prezidentas atleisti negali. Tik LRT taryba, kurios įgaliojimų spragoms pašalinti ir yra skirtos įstatymo pataisos.

Apie tai, o ne direktorės atleidimą ir turėjo Seimas diskutuoti. Negana to, pagrindinio LRT eksperto vaidmens ėmėsi Remigijus Žemaitaitis – visiška komunikacijos su visuomene katastrofa. Užuot sustiprinę naujosios LRT tarybos pozicijas ir kompetencijas, politikai ją ir jos pirmininką profesorių Mindaugą Jurkyną pakišo nuožmiems smūgiams. Net už kelių tarybos narių vizitą į LRT steigėją Seimą, lyg jie būtų apsilankę viešnamyje ar Kremliuje.




Tas priešiškumas LRT tarybai akivaizdžiai buvo pademonstruotas net tiesioginiame eteryje, kai Edmundas Jakilaitis suabejojo, ar laidos svečias, tarybos narys, jo buvęs kolega „Lietuvos ryte“ Jonas Staselis yra žurnalistas (nesutrikęs Jonas jau traukė iš kišenės žurnalisto pažymėjimą). Bet ar dar žurnalistas pats E. Jakilaitis?

Valdas Vasiliauskas / Stasio Žumbio nuotr.

Prisimenu, kai prieš daugelį metų mūsų šauni kompanija – „Spaudos TV“ žurnalistas ir veidas E. Jakilaitis, jo direktorius prodiuseris Romas Mironas ir aš, savaitinio žurnalo „Ekstra“ redaktorius, buvome nusibeldę net į JAV. Anuomet aš neabejojau, kad Edmundo laukia Larry Kingo ateitis – net išoriškai jis buvo panašus į šią JAV žurnalistikos legendą: bet kuriai amerikiečių politikos ar kitos srities žvaigždei pakvietimas į CNN laidą „Larry King live“ buvo susyk ir garbė, ir egzaminas, nes žinojo, kad bus išnarstytas po kaulelį. Tačiau kilo milžiniškas skandalas dėl žurnalistikos etikos pažeidimo, kai Larry leido savo vardą panaudoti reklamai, nors jau buvo uždaręs CNN duris. Daugiau tokios klaidos Larry nekartojo ir išliko aktyviu žurnalistu iki pat savo mirties (2021).

Prisipažįstu, turiu snobišką polinkį žongliruoti garsiais vardais (visi mes tik žmonės su savo silpnybėmis ir ydomis). Mūsų pramogų ir TV verslo ryklys Arūnas Valinskas man visuomet priminė jau taip pat į aną pasaulį iškeliavusį skandalingąjį Italijos buvusį premjerą Silvio Berlusconį, kuris įrodė, kad tiesiausias kelias į politikos aukštumas – per televiziją. Ir ne per TV politinius debatus, intelektualų diskusijas (intelektualus jis atvirai niekino), o per kvailiausius žaidimus, konkursus, pramoginius šou, skirtus masiniam vartotojui, į kurį orientavosi jo TV imperija.

Argi tai nepatvirtina ir A. Valinskas, kuris iš pradžių Agurkicho personažu iš „Dviračio žynių“ atvėrė duris į politiką jo prototipui Viktorui Uspaskichui, o paskui atvedė į parlamentą visą šoumenų partiją Tautos prisikėlimas ir patsai tapo net Seimo pirmininku? Arūno mokiniu galima pavadinti net Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris TV fikciją – serialą „Tautos tarnas“ ir Prezidento vaidmenį – pavertė tikrove: serialo prodiuserių kompanijoje „Klub 94“ įsteigė to paties pavadinimo partiją „Tautos tarnas“ ir laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus.

Beje, ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, stambaus verslo atstovas, išleidęs su bendrautoriais ne vieną rimtą knygą (garsiausia – bestseleris „Derybų menas“), vis dėlto masinei visuomenei tapo žinomas tik per grožio konkursus ir televiziją: nuo 2003 iki 2015 m. rengęs NBC milžiniško pasisekimo sulaukusį realybės šou „Mokinys“, jau kitais 2016 m. nelauktai laimėjo prezidento rinkimus.

Nenustebčiau, jeigu Lietuvos prezidento rinkimuose pasiryžtų dalyvauti Andrius Tapinas, kuris „Lietuvos šerifu“ pasidarė ne per rašytinę žurnalistiką (nors visai neprastai rašo), o per televiziją. Kaip veikiau nustebčiau, jeigu prezidento rinkimuose neplanuotų dalyvauti ir Andriaus antipodas R. Žemaitaitis, kuris, nuo 2009 m. ničniekuo neišsiskyręs iš Seimo pilkumos, ūmai televizijos buvo iškeltas tomis jo padeklamuoto nelemto eilėraštuko kopėčiomis į reitingų viršūnes. Ne žurnalistas, o „žmogus iš televizoriaus“ Kristijonas Bartoševičius (teisiamas už pedofiliją) buvo pakviestas į konservatorių Seimo rinkimų sąrašą.

Nei A. Valinsko, nei S. Berluskoni, nei V. Zelenskio ar D. Trumpo sėkmės istorijos niekaip nesusijusios su žurnalistika ar žodžio laisve. Dažnusyk žiniasklaida ir jos dalis – televizija tapatinama su žurnalistika. Žiniasklaidos sąvoka, perimta iš JAV išeivijos spaudos, pakeitė gremėzdiškas visuomenės (ar masinės) informavimo priemones. Taigi TV – tik žiniasklaidos priemonė, bet ne žurnalistika. Be žurnalistikos galime kalbėti apie sąžinės, tikėjimo, nuomonių laisvę, bet beprasmiška – apie žodžio laisvę.

Tačiau be televizijos negalima įsivaizduoti maistream’o – svarbiausios, pagrindinės srovės, kurią anksčiau tiesiog vadindavome viešpataujančia ideologija. Gryniausiu pavidalu maistream’ą regėjome per „Radarom“ akciją, kai į krūvą susibėgo LRT, Andriaus Tapino „Laisvės TV“, Jono Okmano „Blu/Yelow“, Olego Šurajevo fondas „1K“, E. Jakilaitičio „Stiprūs kartu“ ir Ingridos Šimonytės Vyriausybė (Krašto apsaugos ministerija).

Ta pačia maistream’o jėga Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui grūmojo ir vakarykštis mitingas, kur LRT susivienijo su kultūros asamblėja, pramogų verslu (milijonierius Andrius Mamontovas), organizuotais krepšinio sirgaliais, „vaukizmu“ (pabudusiais progresyvistais) ir už jų nugarų juntamu konservatorių ir liberalų alsavimu, kurį vėliau patvirtino jų lyderių vieši pareiškimai, remiantys mitinguotojus.

Nedora ir kvaila būtų smerkti tuos 10 tūkstančių, daugiausia jaunų gražių žmonių, protestuojančių prieš valdžią. Tačiau nesąžininga būtų nutylėti, kad čionai buvo ginama, manipuliuojant jaunąja karta, ne žodžio laisvė, ne LRT nepriklausomybė, o visuomeninį transliuotoją užvaldžiusios politikų ir privačių TV verslininkų klikos galia, įtaka ir pinigai. Man atrodo, šiandien Lietuvoje laisvas žodis yra benamis. Ne pirmąsyk kilniausiu laisvės žodžiu pridengiamas didysis blogis. Ir absoliutus melas.

4 KOMENTARAI

  1. Žmonių iš televizoriaus neliko, visur iš ekranų styro žmoga, jei ne krepšinis, to aparato neįjungčiau.

    Mitingu nesidomėjau, nes nieko nesitikėjau, kažkiek nustebino surinktų į vieną vietą mitinguotojų skaičius, kuris tikrai patvirtina autoriaus teiginį, kad tą mitingą rengė profesionalai.

    Straipsnyje radau vieną naują, bent jau man, dalyką: „nacionalinio visuomeninio transliuotojo“ terminą. Kaižkaip visi skubą pabrėžti, jog LRT, tai visuomeninis transliuotojas, šalia esančiame A. Krupavičiaus straipsnyje: „Žodžio laisvės gynimas verčiamas aukštyn kojomis“, tai pakartota net tris kartus.

    Šiaip, tas pavadinimas pagal 1996 10 08 įstatymą (Nr. I-1571) yra „Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ su trumpiniu LRT (1 str. 1 d.). Visuomeninio ten yra tik tiek, kad „LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu…“ (1 str. 2 d.), bet ne daugiau. LRT juridinis statusas: „nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė“ (2 str.).

    Štai čia ir prasideda kalambūrai. Nepriklausoma nuo ko? Jei turi savininką, reiškia yra priklausoma nuo savininko. Valstybė pati savininko vaidmenį atlieka kai objektas yra neapibrėžtas: žemė, miškai, vandens telkiniai, naudingos iškasenos ir pan. Kitais atvejais valstybės nuosavybės teisė vykdoma per tarpininkus. Kas šiuo atveju yra tas tarpininkas? Gal LRT Taryba?! Nieko panašaus, 9 str. skelbia, kad „LRT organai yra Taryba ir LRT generalinis direktorius“. Tiesa, 10 str. 1 dalyje pabrėžiama, kad „Taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ir generalinis direktorius yra LRT savininko, t. y. valstybės, tarpininkas, tik vykdo valdymo funkcijas pagal žemesnį statusą.

    Taigi, net nesileidžiant į gilesnes LRT įstatymo analizės peripetijas, matome, kad nei LRT juridinis statusas, nei nuosavybės forma nerodo jokių visuomeniškumo požymių. Maža to, aukščiausiasis LRT organas Taryba, vykdantis valdymo ir priežiūros funkcijas, priklauso trims veikėjams: Prezidentui, Seimui ir keturioms, nežinia kieno ir kokiu būdu atrinktoms kontoroms, nes būtent tie veikėjai deleguoja savo atstovus į Tarybą.

    Nesiimu spręsti, kiek Prezidento paskirti atstovai į Tarybą turi to visuomeniškumo, tačiau Seimo atstovai (du nuo pozicijos, du nuo opozicijos) toje televizijoje visada spręs savo ir tik savo partines problemas, o ne visuomenės, kaip ir tos kitos keturios kontoros:

    Lietuvos mokslo taryba;

    Lietuvos švietimo taryba;

    Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

    Lietuvos vyskupų konferencija.

    6
    0
    • Formaliai visuomenė atstovaujama kiek tik galima gerai. Sunku pasakyti kaip būtų galima dar geriau. Viena aiški silpna vieta – Generalinio direktoriaus rinkimai, kurie turėtų būti slapti. Tai gal , užuot vertę pačią netikusią valstybę, .pasitenkinkime pradžiai kuklia Įstatų pataisa?

      2
      2
  2. …susirinko naivus,zydruju ekranu uzzombinti kvaileliai,patys tape zydruuuuunais.Pardon,Savickai,cia ne tau.

    2
    1

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Mantas Varaška. Apie brangų LRT žodį ir konstitucinės misijos nepaisymą

Vis daugiau gilinantis į LRT duomenis turiu vis mažiau pagrindo tikėti jų laisvu žodžiu, bet vis daugiau faktų...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie LRT krizę: kas, kodėl ir kaip (II dalis)

Visuomeninio transliuotojo teisinio statuso ypatumai LRT krizės kontekste LRT nėra tiesiogiai paminėta Konstitucijoje, tačiau visuomeninio transliuotojo samprata yra glaudžiai...

Valdas Sutkus. Davose – karo su klimatu pabaiga

Davoso forumas visada buvo indikatorius, rodantis, į kurią pusę krypsta pasaulinio elito mintys. Tai vieta, kur svarbu ne...

JAV neteiks finansinės pagalbos genderizmo ideologijos skatinimui užsienyje

JAV prezidento Donaldo Trampo (Donaldo Trumpo) administracija atsisakys suteikti milijardų dolerių (eurų) vertės potencialią užsienio pagalbą, kad neskatintų...