Šiandien retas atvejis, kai Seimą norėjosi pavadinti valstybės širdimi. Negėda jame būti ir negėda klausytis kalbančių jo garbingoje tribūnoje.Parlamente vyko konferencija ir paroda, skirta Romualdo Ozolo 80-mečiui.
Solidūs pranešimai ir pasisakymai diskusijose, jokių sąskaitų suvedinėjimo ir draskymosi dėl nuopelnų. Romualdui būtų patikę, nes viskas dėjosi oriu ozolišku stiliumi. Neapsiriktume, Romualdą Ozolą pavadinę politikos aristokratu, bet aš jį vadinčiau Lietuvos politikos Jobu.
Kaip Senojo Testamento „Jobo knygos” herojus buvo savo krašto didžiausias teisuolis, dievobaimingas ir be krislo nuodėmės, taip ir Romualdas Ozolas pirmiausia išsiskyrė moraline švara . Nors iš Jobo viskas buvo atimta, jis liko ištikimas Dievui. Ir iš R.Ozolo buvo atimti postai, pareigos, net sūnus( žuvo mįslingomis aplinkybėmis). jis liko ištikimas savo pašaukimui, kuris buvo tarnystė Lietuvai. Nuostabu, jis nieko nekaltino ir niekam nesiskundė.
Ir šiandien Seime , pagerbiant R,Ozolo šviesų atminimą, nebuvo akcentuoti Lietuvos politikos juoduliai, tik punktyru prisiminta intriga dėl Sąjūdžio vadovo rotacijos, nekelta iš užmaršties tokie gėdingi dalykai, kaip R.Ozolo išstūmimas iš pirmosios Vyriausybės vicepremjero pareigų, nutylėti intrigantai, faktiškai atėmę iš R.Ozolo jo įkurtą Centro partiją, kuri anuomet buvo perspektyviausia, itin įtakinga Lietuvos politinė jėga, nutiesusi Valdui Adamkui kelią į pirmąją Prezidento kadenciją.
Bet šiandien, ačiū Dievui, Seime apie tai nebuvo kalbama. Nes buvo kalbama apie Romuldą Ozolą, kuris tikėjo, kad politika gali ir turi būti padori, garbinga. Ir visu savo gyvenimu tai įrodinėjo. Intrigos prie jo nelipo, jis stačiai jų nepastebėdavo, ignoruodavo.
Sunku tuo patikėti, bet gero žodžio nusipelno ir Seimas. Tikriau – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties išsaugojimo komisija, surengusi R.Ozolo atminimo pagerbimą. Praėjusieji metai jos iniciatyva buvo paskelbti Adolfo Ramanausko – Vanago metais,buvo surengtos jo palaikų perlaidojimo iškilmės, tapusios vienu iš valstybės metų įvykiu.
Arūno Gumuliausko tyliai ir sumaniai vairuojama komisija turbūt yra sėkmingiausiai šios kadencijos Seimo dirbantis padalinys.
2020 m. sausio 31 d.
Mums nepatiko, kad užtušuojami vis juodintojai ir intrigantai, kurie atiminėja postus, pareigas ir net partijas iš padorių moralių žmonių! Neįvardijus tų niekšelių suteikiamos progos jiems ir toliau elgtis niekingai ir nepadoriai ir taip platinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe, Seimų, Vyriausybe!
Puiku! Padėka Arūnui Gumuliauskui ir jo tyliai ir sumaniai vairuojamai komisijai.. Norisi tikėti, kad ir ateityje
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties išsaugojimo komisija neleis juodinti LIETUVOS valstybės ir jos patriotų, gins istorinę atmintį!