Valdas Sutkus. Vaikams reikia ne lyties keitimo operacijų, o rūpesčio ir laiko užaugti

Sausio mėnesį Aukščiausiajame teisme Niujorke prisiekusiųjų kolegija priteisė 22-ejų merginai Fox Varian 2 mln. dolerių žalos atlyginimą. Priežastis – medicininis aplaidumas dėl lyties keitimo operacijos, atliktos jai būnant 16 metų amžiaus. Teismas konstatavo, kad psichologas ir plastikos chirurgas nesilaikė pripažintų profesinių standartų: nepakankamai įvertino merginos psichinę būseną, nepateikė visos informacijos apie ilgalaikes tokios operacijos pasekmes ir nepateisinamai skubiai priėmė sprendimą dėl operacijos atlikimo.

Fox Varian, dabar grįžusi prie moteriškos tapatybės, teisme sakė: „Man buvo šešiolika. Buvau sutrikusi, paaugliška, ieškanti savęs. Man buvo pasakyta, kad operacija – tai kelias į laimę. Niekas rimtai neįspėjo, kad aš galiu prarasti galimybę kada nors tapti motina, kad mano kūnas bus amžinai pakeistas.“ Šis verdiktas tapo pirmuoju tokio masto JAV teismo sprendimu, kai asmuo, patyręs lyties keitimo procedūras būdamas nepilnametis ir vėliau persigalvojęs, laimėjo ieškinį dėl medikų atsakomybės. Jis parodė, kad netgi liberalioje Niujorko valstijoje prisiekusieji gali pripažinti: kai kalbama apie nepilnamečius ir negrįžtamas intervencijas, medikų atsakomybė turi būti ypač didelė.

Šis atvejis nėra vienintelis. Pastaraisiais metais JAV teismuose kaupiasi vis daugiau panašių ieškinių – šiuo metu jų skaičiuojama apie trisdešimt. Dauguma grindžiami medicininiu aplaidumu: nepakankamu psichologiniu įvertinimu, rizikų nutylėjimu, skubėjimu prie hormonų terapijos ar chirurginių procedūrų. Šios bylos ir nukentėjusiųjų patirtys rodo ne tik atskirų medikų klaidas, bet ir platesnę problemą: lyties keitimo operacijos, ypač taikomos paaugliams, neatitinka principo, kad gydytojas privalo laikytis taisyklės „pirmiausia nepakenk“. Ši taisyklė suformuota dar Hipokrato ir reiškia, kad gydytojas neturi teisės imtis intervencijos, jeigu tikėtina žala gali būti didesnė už galimą naudą, ypač kai nauda nėra aiškiai įrodyta. Tai medicinos etikos pagrindas.

Vienas ryškiausių ir plačiausiai aptariamų kitų pavyzdžių JAV – Chloe Cole istorija. Gimusi 2004 metais Kalifornijoje, ji pradėjo medicininį lyties keitimo kelią būdama vos dvylikos. Trylikos metų jai buvo paskirti brendimo blokatoriai ir testosteronas. Šešiolikos – atlikta krūtų amputacija. Dabar, sulaukusi dvidešimt vienerių, ji bylinėjasi su medikais. Teismas numatytas 2027 metų pavasarį. Chloe liudijimas JAV Kongrese 2023 metais buvo vienas iš tų momentų, kai asmeninė patirtis tampa viešu įspėjimu: „Mano tėvams buvo pasakyta: ar norite negyvos dukters, ar gyvo sūnaus? Tai buvo labai stiprus spaudimas. Jie man žadėjo, kad lyties pakeitimas išgelbės mane nuo kančių. Dabar aš žinau, kad tai sunaikino mano gyvenimą. Aš niekada negalėsiu maitinti krūtimi savo vaikų. Aš liūdžiu kaip suaugusi moteris, kuri suprato tai per vėlai.“

Chloe kalba apie konkrečias pasekmes: nevaisingumą, randus, balsą, kuris niekada nebegrįš prie natūralaus tembro, lėtines sveikatos problemas. Ji pabrėžia, kad tuo metu jai buvo diagnozuota lyties disforija, tačiau niekas rimtai neįvertino kitų dalykų – autizmo bruožų, depresijos, šeimos santykių sudėtingumo. Vietoj gilaus tyrimo ir atsargaus pagalbos ieškojimo buvo pasirinktas greitas brutalus metodas.

Panašų kelią nuėjo ir kitos merginos. Prisha Mosley, praėjusi hormonų terapiją ir patyrusi krūtų amputaciją paauglystėje, sako: „Man buvo kartojama, kad be lyties keitimo aš nusižudysiu. Dabar aš gyvenu su pasekmėmis, kurių niekada neatstatysiu. Mano kūnas niekada nebebus toks, koks turėjo būti.“ Helena Kerschner, pradėjusi lyties keitimą iškart po aštuonioliktojo gimtadienio, prisipažįsta: „Aš buvau nelaiminga mergaitė, kuriai reikėjo pagalbos, o ne eksperimento. Gydytojai nekėlė klausimų – jie tik skubino.“ Layla Jane, operuota būdama trylikos, vos mėnesį po gimtadienio, klausia: „Kur džiaugsmas? Aš dar nebuvau išmokusi algebros, bet jau buvau pakankamai „suaugusi“ amputuoti sveikas kūno dalis.“

Šios istorijos nėra išimtis. Jos rodo sisteminį modelį, kuriame psichinės sveikatos problemos dažnai lieka antrame plane. Vietoj to, kad būtų ieškoma gilių priežasčių – socialinės izoliacijos, šeimos krizių, ankstesnių traumų, autizmo spektro bruožų, siūlomas greitas sprendimas: lytinio brendimo blokatoriai, hormonai, operacijos. Rizikos – nevaisingumas, kaulų tankio sumažėjimas, širdies ir kraujagyslių problemos, seksualinės funkcijos praradimas, nuolatinis skausmas – lieka užribyje. Kodėl? Nes prioritetu tampa paauglio paciento „savivoka“ ir vaiko „autonomija“, o ne ilgalaikė sveikata.

Fox Varian pergalę teisme pagarsino konservatyvi žiniasklaida – FOX News, New York Post ir kiti. Kairioji žiniasklaida sureagavo kaip ir buvo galima tikėtis: CNN, Washington Post apie tai tiesiog neparašė. Vienintelis didelis „progresyvus“ leidinys, kuris pateikė apie tai informaciją – New York Times. Straipsnis buvo nukištas į galą ir labai santūrus, technokratiškas, pavadintas „Moteris laimėjo ieškinį dėl lyties operacijos nepilnametystėje“. Jame akcentuojama, kad tai visai nerodo lyties keitimo vaikams žalos, o yra tik vienas atskiras atvejis, kai medikai „nukrypo nuo standartų“. Straipsnyje nėra klausimų, kodėl 16-metė mergaitė buvo skubiai operuota, kodėl tėvai buvo gąsdinami savižudybės grėsme, kodėl psichologas skubino operaciją.

Vis dėlto teismų praktika pradeda situaciją keisti. Amerikos plastikos chirurgų asociacija, atstovaujanti didžiajai daliai šios srities medikų, po Varian verdikto oficialiai pareiškė, kad negrįžtamos lyties operacijos jaunesniems nei devyniolikos metų neturėtų būti atliekamos. Nors dar 2019 m. ši įtakinga asociacija viešai rėmė lyties keitimo chirurgines procedūras kaip būdą pagerinti asmens psichinę sveikatą bei padėti jam „suderinti kūną su tuo, kuo jis save laiko“. Tai buvo dalis tuo metu vyravusio ideologinio kairiųjų naratyvo, kuris operacijas laikė „terapiniu instrumentu“. Tuo metu buvo ideologiškai neteisinga išvis kelti klausimus, ar tikrai galima laikyti paauglius pajėgiais priimti sprendimus, kurių pasekmės tęsis visą jų gyvenimą? Ar galima manyti, kad 13–16 metų žmogus, kuris dar tik bręsta, gali pilnai suprasti nevaisingumo, lėtinių ligų, seksualinės funkcijos praradimo reikšmę? Juk medicina turi gydyti, bet ne eksperimentuoti su pacientais, o paauglystė – tai ne liga, bet natūralus etapas, kurį reikia pereiti pasitelkus kantrybę, o ne skalpelio pjūvius. Šios merginų istorijos rodo, kad kai šių principų atsisakoma, lieka randai – fiziniai ir dvasiniai.

Atsakomybė ateina – per teismus, per milijonines kompensacijas, per sugadintus gyvenimus. Bet jau per vėlai tiems, kurie neteko to, kas nebesusigrąžinama. Tačiau kiti dar gali būti apsaugoti. Vaikams reikia ne „progresyvių“ medicinos aktyvistų su skalpeliais ir hormonais, o laiko užaugti, tėvų paramos ir artimųjų rūpesčio.