Rusijos mokslų akademijos nariai sunerimę dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo šalyje. Jų nuomone, situacija tokia grėsminga, jog reikia „specialios demografinės operacijos“. Tokį terminą panaudojo akademikas A.Bachtizinas. Čia aiški aliuzija į karą Ukrainoje, kuris Rusijoje iki šiol vadinamas „specialiąja karine operacija“. Skamba tragikomiškai, nes būtent toji „specialioji karinė operacija“ ypatingai prisideda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo Rusijoje. Skaičiuojama, kad Ukrainoje Rusijos kariuomenė sunkiai sužeistaisiais, žuvusiais ir dingusiais be žinios jau neteko apie pusės milijono žmonių, o dar apie milijonas pabėgo iš šalies pernai, kai buvo paskelbta mobilizacija į armiją.
Pasak Bachtizino, gyventojų skaičiaus mažėjimas yra katastrofiškas: Rusija kasmet netenka 500–600 tūkst. žmonių. Ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į teritorijos dydį, į tai, kad reikia daug žmonių tam, kad būtų išlaikyta didžiulės teritorijos infrastruktūra, nesustotų ekonomikos augimas.
Pagal vieną iš paskelbtų scenarijų, atsižvelgiant į dabartines mirtingumo, gimstamumo ir gyventojų migracijos tendencijas, amžiaus pabaigoje Rusijos gyventojų skaičius sieks 120,5 mln. žmonių. Tai skaičiai, paimti iš Jungtinių Tautų paskelbto tyrimo. Tačiau yra ir dar pesimistiškesnių vertinimų. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos finansuojamas Sveikatos matavimų ir vertinimo institutas prognozuoja dar didesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą – iki 106 mln. žmonių.
Ką gi siūlo Rusijos akademikai ? Nieko stebuklingo. Tradicinės ekonominės priemonės: didinti išmokas šeimoms su vaikais, investuoti į kaimo vietovių infrastruktūrą, kad žmonės iš perpildytų miestų keltųsi į provinciją, kur būstas pigesnis ir geresnės sąlygos auginti vaikus. Visiems tiems dalykams reikia daug pinigų. Tačiau pinigus Putinas leidžia karui Ukrainoje finansuoti. Vien tik per pastarąją masinę Ukrainos ataką raketomis ir bombomis, skaičiuojama, kad Putinas išleido apie milijardą dolerių.
Vis dėlto akademikas pažymi ir tai, kad pastaraisiais metais gimstamumo mažėjimą stipriai įtakojo ir „psichologinė įtampa visuomenėje“. Dėl ko būtent kilo ta psichologinė įtampa, akademikas nesukonkretino.
