Valdas Sutkus. Florida neseks Kalifornijos pavyzdžiu – benzininių žoliapjovių neuždraus

Floridos žemės ūkio departamentas paskelbė, jog neleis apriboti benzininių žoliapjovių ir kitų sodo įrankių prekybos, kaip tai padarė Kalifornijos valstija. Pasak valstijos gubernatoriaus respublikono R. DeSantis, „šita beprotiška idėja Floridoje žlugs“, nes valstija gina ūkininkų bei gyventojų laisvę naudoti įrangą, kuri jiems geriausiai tinka.

Dvi skirtingos valstybės sampratos

JAV šiandien susiduria dvi skirtingos valstybės sampratos, ir jos susikerta ten, kur politika paliečia paprastą žmogų – kieme, garaže, dirbtuvėse ir ūkyje. Viena pusė sako, kad valstybė žino geriau, kuo tu turi pjauti žolę, kuo turi pūsti lapus ir kuo – gaminti elektrą dingus jos tiekimui. Kita pusė atsako paprastai: valstybė neturi teisės atimti veikiančių, patikimų ir žmonių gyvenimą palengvinančių įrankių vien todėl, kad kažkam biurokratų kabinetuose taip atrodo ideologiškai teisingiau. Šiandien šių dviejų požiūrių simboliais JAV tapo Kalifornija ir Florida.

Ideologija griauna Kaliforniją

Kalifornija, ilgus dešimtmečius traukusi verslininkus, inovatorius ir paprastus amerikiečius savo ekonominiu veržlumu ir laisvės dvasia, šiandien vis dažniau tampa pavyzdžiu, kaip ideologija gali griauti tai, kas kadaise sukūrė valstijos klestėjimą. Valstiją valdo politikai ir biurokratai, kuriems karas su klimatu tapo nekvestionuojama doktrina – savotiška sekuliaria religija su griežtomis dogmomis, moralinio pranašumo demonstravimu ir „atgailos prieš gamtą“ reikalavimu. Ši ideologija neapsiriboja tik žodžiais, bet reikalauja ir konkrečių ekonominių bei buitinių aukų, kurias privalo atnašauti paprasti gyventojai bei smulkusis verslas.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – dar 2021 m. priimtas įstatymas, įpareigojęs specialią priežiūros instituciją – Kalifornijos oro išteklių valdybą (California Air Resources Board – CARB) nustatyti nulinės emisijos standartus taip vadinamiems „mažiems varikliams“. Į šią kategoriją patenka visi mažieji benzinu ir kitais degalais varomi žemės ūkio ir sodo padargai – žoliapjovės, lapų pūstuvai, grandininiai pjūklai ir kitkas. Naudoti jau turimus įrenginius kol kas neuždrausta, tačiau tai senas metodas, puikiai pažįstamas iš kitų sričių: pirmiausia uždraudi naujų prietaisų pardavimą ir sakai, kad „niekas nieko neuždraudė“, o dar po kelerių metų jau įvedami draudimai tuos įrankius išvis naudoti ir žmonės nebeturi alternatyvų. Kai kurios ypač „progresyvios“ Kalifornijos vietos savivaldybės jau dabar eina dar toliau: iš viso uždraudžia sodo benzininių įrankių naudojimą nuo 2026 m. pabaigos.

Kalifornijos valdžios siekis – išlaikyti lyderystę aplinkosaugos srityje

Kalifornija jau seniai siekia būti JAV klimato politikos lyderė ir kelia tikslą pereiti prie nulinės emisijos technologijų daugelyje sektorių. Todėl mažieji varikliai buvo įtraukti į bendrą strategiją mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Politikai pabrėžė, kad valstybė turi paskatinti rinką pereiti prie naujų sprendimų, kurie sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kalifornijos valdžia taip pat aiškino, kad ankstyvas perėjimas prie nulinės emisijos technologijų leidžia valstijai išlaikyti lyderystę aplinkosaugos srityje visoje Amerikoje, o tai pasididžiavimo vertas dalykas.

Įsigaliojus šiam įstatymui, nuo 2024 m. sausio 1 d. naujų benzininių vejapjovių, lapų pūstuvų, krūmapjovių, grandininių pjūklų ir panašios technikos pardavimas Kalifornijoje uždraustas. Vietoje benzininių modelių valdžia ragina naudoti varomus elektros baterijomis. Šimtais milijonų dolerių vertinama šios srities rinka neišnyko – ji tiesiog persikėlė kitur. Dalį pinigų perėmė kaimyninės valstijos, kur gyventojai ir verslininkai važiuoja pirkti patikimos technikos. Kita dalis nukeliavo į elektrinių įrenginių segmentą, kurio daugumą sudaro Kinijoje pagaminti produktai.

Tiesioginė našta smulkiems ir vidutiniams verslams

Problema akivaizdi: dauguma baterijomis varomų vejapjovių ir lapų pūstuvų yra mažo galingumo ir neatlaiko krūvio – ypač karštomis vasaros dienomis ar dideliuose plotuose. CARB pačių atliktas ekonominis vertinimas rodo, kad pereinamasis laikotarpis verslui kainuos apie 1,3 mlrd. dolerių – tai tiesioginė našta smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie priversti arba brangiai keisti įrangą, arba trauktis iš rinkos. Benzininių sodo įrenginių rinka iki tol maitino ne tik didelius prekybos tinklus, bet ir šimtus vietinių parduotuvių, serviso centrus bei profesionalius kraštovaizdžio tvarkytojus – sodininkus, medžių genėtojus, nekilnojamojo turto priežiūros įmones.

Nuo 2028 m. Kalifornijoje nebegalės būti legaliai parduodami ir nauji benzininiai ar suskystintomis dujomis varomi generatoriai, liks tik baterijų sistemos. Pigūs, patikimi, ilgaamžiai atsarginiai maitinimo šaltiniai taps nebeprieinami. Tuo tarpu Kalifornijoje elektros tiekimo sutrikimai virto sistemine problema. 2025 m. priverstiniai elektros išjungimai paveikė apie 600 tūkst. klientų – tai 145 procentais daugiau nei 2024 m. Vidutinė laikotarpio be elektros trukmė svyruoja nuo kelių valandų iki pusantros paros, o atokiausiuose rajonuose – net iki kelių dienų. Per tokį laikotarpį net didelės baterijų sistemos išsikrauna. O mažos talpos rezervinės baterijos užtikrina tik telefonų įkrovimą ir kelis šviestuvus. Šaldytuvas, medicininė įranga, vandens siurblys ar oro kondicionierius lieka be maitinimo jau po kelių valandų.

Tikroji klimato religijos kaina

Štai čia ir atsiskleidžia tikroji klimato religijos kaina: kai benzininiai generatoriai taps neprieinami, dauguma gyventojų tiesiog liks be elektros ilgesniam laikui. Maistas šaldytuvuose suges, vaistai, kuriems reikalingas šaldymas, taps netinkami, medicininiai aparatai nustos veikti. Žiemą namuose taps šalta, vasarą – nepakeliamai karšta. Vandens tiekimas nutrūks, nes siurbliai yra elektriniai. Nors Kalifornija yra Pietų valstija, tačiau yra regionų, kur žiemą temperatūra nukrenta iki nulio ar kelių laipsnių šalčio.

Ši našta labiausiai kris ant viduriniosios ir žemesnių pajamų visuomenės sluoksnių. Turtingieji įsirengs 50 kWh baterijų sistemas su saulės panelėmis, ir jiems problema bus išspręsta už keliasdešimt ar šimtą tūkstančių dolerių. Bet vidurinė klasė, dirbanti samdomą darbą, smulkus verslininkas ar pensininkas tokios investicijos sau leisti negali. Jie lieka be jokios realios apsaugos – būtent tie, kurie ir taip gyvena nuo algos iki algos, kurie negali sau leisti brangios technikos.

Paradoksas akivaizdus: Kalifornija toliau degina gamtines dujas didelėse elektrinėse, importuoja kūrenant anglimi pagamintą elektrą iš kaimyninių regionų, tačiau draudžia savo gyventojams turėti paprastus, patikimus generatorius, kurie realiai gelbsti per krizes. Naudos gavėjai – Kinijos baterijų pramonė, subsidijuojami žaliųjų technologijų fondai. Sąskaitą apmoka vietiniai verslai, kurie praranda pajamas kaimyninių valstijų naudai, ir paprasti žmonės, kurie tampa pažeidžiami gamtos stichijų.

Kalifornijos valdžia demonstruoja klasikinį ideologijos triumfą prieš sveiką protą. Dogma reikalauja besąlyginio pasiaukojimo, abejonės traktuojamos kaip moralinis nusikaltimas, o realios pasekmės nutylimos arba pateisinamos „didesniu gėriu“. Rezultatas – brangesnė kasdienybė, silpnėjanti ekonomika, augantis socialinis atotrūkis ir vis didesnis gyventojų pažeidžiamumas. Kalifornija rizikuoja prarasti ne tik savo ekonominį gyvybingumą, bet ir moralinį pagrindą, ant kurio „auksinė valstija“ (Golden state) kadaise stovėjo kaip laisvės ir galimybių simbolis.