Valdas Sutkus. Dėl „Maliuko ir Budanovo sankcijų“ Rusijoje trūksta benzino

Veidaknygė

Nuo metų pradžios Ukraina kryptingai smogia Rusijos naftos perdirbimo industrijai. Dronai atakavo Tuapsės, Volgogrado („Lukoil“), Nižnij Novgorodo ir kitas naftos perdirbimo gamyklas ir naftos produktų saugyklas, iš viso 12 tokių objektų. Pavojus dabar gresia viskam, kas yra arčiau nei 1000 kilometrų nuo fronto linijos. Dauguma naftos perdirbimo gamyklų būtent ir yra šioje zonoje – europinėje Rusijos federacijos dalyje. Rusija pagamina maždaug dvigubai daugiau dyzelino nei suvartoja vidaus rinkoje, o pusę jo eksportuoja. Tačiau su benzinu yra sudėtingiau – jo pagaminama maždaug tiek pat, kiek suvartojama. Įprastiniais laikais apie 90 proc. pagaminamo benzino buvo parduodama vidaus rinkoje ir 10 proc. eksportuojama. Naftos perdirbimo gamykloms patyrus atakas, benzino eksportą Rusija jau sustabdė.

Bendrovė „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ jau buvo susidūrusi su problemomis dėl pernai gruodį įvykusios avarijos, o dabar jai dar smogė dronai. Vien tik ši naftos perdirbimo gamykla pagamina apie 10 proc. viso benzino šalyje, o kai ji neveikia, priartėjama prie pavojingos benzino deficito ribos. Naftos infrastruktūros objektai pagrindiniu taikiniu pasirinkti neatsitiktinai, nes, viena vertus, pajamos iš naftos ir naftos produktų eksporto išlieka pagrindiniu Rusijos biudžeto papildymo šaltiniu, kurio maždaug trečdalis išleidžiama karui prieš Ukrainą, kita vertus, Rusijos kariuomenei reikia degalų, kad galėtų tęsti karinę agresiją. Jau nekalbant apie artėjantį sėjos laikotarpį ir nuo pavasario didėjantį automobilių degalų poreikį paprastiems rusams.

Dronai nuskrenda šimtus kilometrų į Rusijos gilumą, tačiau Rusijos teritorija yra labai didelė, todėl visa ji negali būti padengta sistemomis, galinčiomis aptikti dronus ir juos numušti. Be to, ukrainiečiai leidžia ne pavienius dronus, o dronų spiečius. Todėl, nors dalis dronų vis dėlto numušama, dronų atakos iš esmės yra efektyvios. Kaip liūdnai juokauja patys rusų „Telegram“ kanalų autoriai, „Maliuko ir Budanovo sankcijos yra veiksmingesnės už europines sankcijas“ (V. Maliukas yra Ukrainos saugumo tarnybos vadovas, K. Budanovas – Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausios žvalgybos valdybos vadovas). Kai kurie apžvalgininkai šiemet suaktyvėjusias Ukrainos atakas prieš Rusijos teritorijoje esančius infrastruktūros objektus sieja su tuo, jog JAV kurį laiką nebetiekiant Ukrainai ginkluotės, ir ukrainiečiai gali atsainiau žiūrėti į JAV reikalavimus neatakuoti Rusijos teritorijos. Galima įsivaizduoti, kas atsitiktų su Rusijos naftos pramone, jei Ukraina gautų šimtus ilgojo nuotolio raketų.




Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

S. Skvernelis: tai, kas su manimi vyksta, atrodo kaip siurrealizmas

https://www.youtube.com/watch?v=RNQDIW6X4dY Asmuo, kurio atžvilgiu tokie procesai taikomi, dažnai to net nežino ir negali nei skųsti, nei ginti savo...

Teisininkas Jonas Ivoška. Kam naudinga dabartinė viešųjų pirkimų tvarka

Sveiku protu įvertinkime dabartinę viešųjų pirkimų procedūrą, kai pirkėjas „nežino“ kiek jis turės skirti lėšų pirkiniui, nes būtina...

Edvardas Čiuldė. Pasisveikinimai su Gintaru Beresnevičiumi

Daugybę metų prieš Vėlines paprastai sulaukdavome Gintaro Beresnevičiaus straipsnio arba kokios nors studijos, nes svarbiausias jo tyrinėjimo objektas...

Almantas Stankūnas. Baimė ir savanaudiškumas – jokiu būdu nepaprieštarauti Briuseliui

Sovietmečiu lietuviai garsėjo savo apsukrumu kaip įsiteikti Maskvai ir gauti iš jos daugiau gėrybių. Sąjūdžio branduolyje susitelkę drąsūs patriotai...