Valdas Sutkus. Albanijoje viešuosius pirkimus vykdys dirbtinis intelektas

Ta dirbtinio intelekto programa pavadinta Diella. Ši naujoji Albanijos „ministrė“ – avataras ekrane, kuriam patikėta prižiūrėti konkursų sąlygas, vertinti pasiūlymus ir, jeigu tikėti premjero E. Ramos kalbomis, užtikrinti nepriekaištingą skaidrumą. Pasak jo, tai istorinis lūžis ir naujos eros pradžia. Visa tai pateikta kaip kovos su korupcija kulminacija. Iš šalies žiūrint atrodo įspūdinga: tautiniais drabužiais papuošta virtuali figūra, pristatyta kaip naujas valdžios veidas. Tačiau, lieka klausimas – ar valstybė gali perduoti politinę atsakomybę matricai, kuri neturi nei sąžinės, nei garbės, nei reputacijos, o tik kodo eilutes?

Teisinis statusas miglotas

Diella, kurios vardas albaniškai reiškia „saulę“, iki šiol veikė kaip e-Albania portalo pagalbininkė, padėdavusi gyventojams susitvarkyti dokumentus, susirasti paslaugas ar gauti atsakymą į paprastą klausimą. Dabar ši sistema perkrikštyta „ministre“ ir paskirta tvarkyti viešųjų pirkimų procedūras. Premjeras tvirtina, kad Albanija tampa pirmąja pasaulyje šalimi, kur ministrės portfelis patikėtas ne žmogui, o dirbtiniam intelektui. Tačiau tarptautinė spauda, paskelbusi šią naujieną kaip sensaciją, primena: teisinis statusas miglotas, o praktinė priežiūra ir atsakomybė – dar labiau. Ministro pareigų esmė yra ne tik funkcija, bet ir politinė atsakomybė. Programa nei prisieks, nei atsiskaitys parlamentui, nei atsistatydins po skandalo.

Spauda žinią pristatė įvairiai. Vieni kalba apie „pirmą virtualų kabineto narį“, kiti apie „simbolinį perversmą“. Associated Press pabrėžė, kad Diella atsirado bendradarbiaujant su „Microsoft“. Tuo tarpu šalies politinė opozicija tuoj pat pareiškė, jog tai prieštarauja Konstitucijai. „Reuters“ tiesiai pasakė: kol kas neaišku, kas tiksliai prižiūrės šią sistemą ir kas atsakys, jei ji suklys. Juk čia kalbama apie milijonų eurų vertės viešuosius pinigus, o kaip teismai priims sprendimus dėl dirbtinio intelekto atsakomybės? Kiekviena klaida turės būti išnagrinėta teisiškai, o tam reikia aiškių taisyklių, kurių dabar nėra.

Albanijos žiniasklaida reagavo karštai. Vieni televizijos kanalai entuziastingai džiūgavo: „Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto ministrė!“ Kiti, ypač analitiniai portalai, iš karto klausė: ar tai tikrai rimta reforma, ar tik viešųjų ryšių triukas? Diella iki šiol buvo tiesiog techninė pagalbininkė, o dabar jai užklijuotas „ministrės“ vardas, galimai tik tam, kad sukeltų įspūdį. Užkulisiuose vis tiek bus žmonės – agentūros tarnautojai, įkeliantys duomenis, pasirašantys dokumentus ir vykdantys sprendimus. Kitaip tariant, valdžios užkulisiuose niekas nesikeičia, pasikeitė tik išorinis pavidalas.

Svarbūs klausimai: teisinis, technologinis ir politinis

Skeptikams klausimų netrūksta. Pirmas – teisinis. Ministras demokratinėje sistemoje nėra vien funkcija – tai žmogus, kuris atskaitingas visuomenei, eina į parlamentą, jam gali būti pareikštas nepasitikėjimas, jis gali būti atstatydintas iš pareigų. Jei Diella priims sprendimą, kas bus kaltas, jei tas sprendimas neteisėtas? Ar už tai atsakys sistemos prižiūrėtojai, ar pats premjeras, ar „Microsoft“? Kol kas aiškios tvarkos nėra. Antras klausimas – technologinis. Algoritmai iš tiesų gali padėti: jie geba peržvelgti didžiules duomenų bazes, aptikti kartelinius susitarimus, įtartinas kainas, netikrus dalyvius. Bet mašina turi būti audituojama, jos sprendimai turi būti paaiškinami paprasta, teisiškai svaria kalba. Dirbtinis intelektas dažnai pateikia tik apytikslius atsakymus, o ne griežtai apibrėžtų taisyklių taikymą. Bet to dirbtiniam intelektui vis dar būdingos taip vadinamos „haliucinacijos“, kai jis tiesiog pateikia neteisingą informaciją.

Trečias klausimas – politinis. Korupcija Albanijoje – sena problema, ir kiekviena valdžia žada ją išnaikinti. DI ministrė yra patogi uždanga: parodai tautiniais rūbais pasipuošusį avatarą, pasakai „dabar viskas bus skaidru“ – ir atrodai modernus. Bet realybė nesikeičia, jeigu neturi trijų paprastų dalykų: aiškių taisyklių, nepriklausomos priežiūros ir politinės atsakomybės. Be jų visa ši naujovė yra tik dar vienas paveikslėlis, už kurio galimai slepiasi senos tvarkos.

Tiesa, viską atmesti tikriausiai būtų klaida. Viešieji pirkimai yra sritis, kurioje technologijos gali padaryti tvarką skaidresne. Algoritmai gali fiksuoti kainų anomalijas, palyginti pateiktus pasiūlymus, patikrinti įmonių patikimumą. Jei Albanija sugebės užtikrinti nepriklausomą auditą, viešą sprendimų atsekamumą, taisyklių skaidrumą, ši „ministrė“ galėtų tapti ne tik dekoracija, bet ir naudingu įrankiu. Bet yra ir pavojus: valdžia dar pati nežino, kaip viską suvaldyti. Valstybė laikosi ant politikų ir valdininkų atsakomybės. Politinė atsakomybė visada turi vardą ir pavardę, savo gyvenimo ir profesinę istoriją, o dirbtinis intelektas – tik serveriuose tūnanti programa.