Ulfas Kristersonas. Mus čia atvedė neatsakinga imigracijos politika ir nesėkminga integracija

Švedijos ministras pirmininkas, siekdamas sustabdyti gaujų smurtą, ketvirtadienį iškvietė ginkluotųjų pajėgų vadovą ir policijos komisarą.

Trečiadienį Stokholme per atskiras šaudynes žuvo du žmonės, o ankstyvą ketvirtadienio rytą Upsaloje sprogus bombai žuvo dvidešimtmetė moteris, kuri, kaip manoma, buvo nekalta praeivė.

„Tai sunkus metas Švedijai. Praėjusią naktį visiškai įprastą vakarą 25 metų moteris nuėjo miegoti, bet taip ir nepabudo“, – sakė Ministras Pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson) per retą kreipimąsi į tautą per televiziją.

„Mes medžiosime gaujas, mes nugalėsime gaujas“, – sakė jis.




Po praėjusių metų rinkimų U. Kristerssonas suformavo centro dešiniųjų mažumos vyriausybę, remiamas populistinės ir prieš imigrantus nusistačiusios Švedijos demokratų partijos, taip užbaigdamas aštuonerius metus Švedijoje dirbusias socialdemokratų vadovaujamas vyriausybes.

Jo koalicija laimėjo rinkimus iš dalies dėl pažado sustabdyti augantį gaujų smurtą, todėl ji ėmėsi įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, suteikė didesnius įgaliojimus policijai ir sugriežtino bausmes už nusikaltimus, susijusius su ginklais.

Priemonės dar neįsigaliojo, tačiau Kristerssonas dėl problemų kaltino ankstesnes vyriausybes. „Mus čia atvedė neatsakinga imigracijos politika ir nesėkminga integracija“, – sakė Kristerssonas.

Daug dešimtmečių Švedija vykdė liberalią imigracijos politiką ir per 2015 m. migracijos krizę priėmė daugiau imigrantų vienam gyventojui nei bet kuri kita Europos valstybė. Buvusi socialdemokratų vadovaujama vyriausybė šią politiką pakeitė, tačiau Kristerssono vyriausybė ją sugriežtino. Apie 20 proc. iš 10,5 mln. Švedijos gyventojų yra gimę užsienyje.

Anksčiau ketvirtadienį opoziciniai socialdemokratai, didžiausia parlamento partija, paragino vyriausybę pakeisti įstatymą ir leisti kariuomenei padėti sustabdyti gaujų smurtą.

„Tai ne Švedija, ne tokia ji turėtų būti“, – spaudos konferencijoje sakė socialdemokratų lyderė Magdalena Andersson.

Kristerssonas sakė, kad iškvietė nacionalinės policijos komisarą ir vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą, kad įvertintų galimybes. Policijos vertinimu, Švedijoje apie 30 000 žmonių yra tiesiogiai susiję su nusikalstamomis grupuotėmis arba turi ryšių su jomis. Be to, smurtas iš didžiųjų miestų teritorijų išplito į mažesnius miestelius, kuriuose anksčiau smurtiniai nusikaltimai buvo reti.

Šios savaitės pradžioje Sandvikeno mieste esančiame bare ginkluotam vyrui pradėjus šaudyti, buvo nušauti du žmonės ir du sužeisti. Dėl 11 šį mėnesį įvykusių šaudynių rugsėjo mėnuo tapo mirtiniausiu mėnesiu nuo 2019 m. gruodžio mėn.

„Kriminaliniai konfliktai Švedijoje kelia rimtą grėsmę šalies saugumui ir saugumui“, – sakoma nacionalinės policijos komisaro Anderso Thornbergo pareiškime.

„Žudomi ir sužeidžiami nekalti žmonės. Darome viską, ką galime policijoje ir kartu su kitais, kad sustabdytume tokią raidą.“

Paimta iš:

https://www.reuters.com/world/europe/sweden-opposition-party-calls-military-tackle-deadly-gang-war-2023-09-28/

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius: nebegaliu tylėti 

Vidmantas Misevičius Neseniai politikas ir aktyvus visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius išleido pirmąją autorinę knygelę „Ar prabusime ir išsaugosime lietuvišką...

Vytautas Zelianka. Pirma išsiaiškinkime sąvokas. Teisėje sąvokos yra labai svarbu. Kaip pavadinsi, taip ir turėsi

Kalbu su žmogumi, kuris turi daug patirties perkant parduodant nekilnojamą turtą ir vis nesusilaiko parodyti, kad supranta reikalą,...

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...